Plungės rajono savivaldybė, surinkusi 68 balus iš 100, užėmė antrą vietą iš 53 rajonų savivaldybių. Kasmet Lietuvos laisvosios rinkos instituto skelbiamas Lietuvos savivaldybių indeksas vertina, kiek savivaldybėse užtikrinama žmonių ekonominė laisvė, kaip efektyviai valdomos savivaldybės. Vertintojai rėmėsi 2013 metų duomenimis.
Miestų savivaldybių reitingas toks: septynių miestų savivaldybių reitingą pradeda Klaipėda (81 balas iš 100 galimų). Toliau rikiuojasi Vilnius (75), Panevėžys (63,6), Kaunas (61,3), Alytus (56,9), Palanga (38,4), Šiauliai (34,1).
Geriausiųjų rajonų savivaldybių penketuką (iš 53-ijų ne miestų savivaldybių) sudaro Kauno r. (70,2 balo iš 100), Plungės r. (68), Klaipėdos r. (65,8), Druskininkų r. (63,9), Kėdainių r. (63,6) savivaldybės.
Plungės rajono savivaldybė antroje vietoje – jau antrus metus. Savivaldybės pozicija išliko nepakitusi dėl geresnių nei praėjusiais metais įvertinimų komunalinio ūkio, švietimo ir socialinės rūpybos srityse. Rezultatas kiek blogesnis sveikatos, biudžeto bei investicijų srityse. Nors šildymo paslaugas teikianti Savivaldybės įmonė veikė nuostolingai, tačiau šildymo kainos išliko žemesnės už šalies vidurkį. Išaugus mokyklų tinklo efektyvumui, didesnė švietimui skiriamų lėšų dalis atitenka ne aplinkos išlaikymui, o mokymosi procesui gerinti. Didžiausias pagerėjimas socialinės rūpybos srityje įvyko dėl socialinės paramos ir būsto šildymo išlaidų kompensaciją gaunančių asmenų skaičiaus sumažėjimo.
Palyginti su praėjusių metų indeksu, užimti dar aukštesnę poziciją Plungės rajono savivaldybei sutrukdė prastesnis įvertinimas mokesčių, biudžeto bei investicijų srityse. Dalis savivaldybės viešųjų pirkimų vyko pasirenkant mažiau skaidrias pirkimo formas, o ne (supaprastintus) atvirus konkursus. Neigiamai biudžeto sritį paveikė ir išaugę įsiskolinimai kreditoriams. Investicijų srityje blogesnį įvertinimą lėmė mažesnės nei praėjusiais metais materialinės ir užsienio investicijos bei mažiau išduotų statybos leidimų ir verslo liudijimų. Mokestinėje aplinkoje neigiamai įvertintas maksimalaus 4 proc. tarifo taikymas nenaudojamai žemei.
Indekse teigiamai vertinama savivaldybė, kuri taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas; savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų; mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui; efektyviai valdo turimą turtą ir privatizuoja tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti; atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų; savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių; mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
Parengta pagal LLRI inf.