IšÂ­va­ly­ti Bab­run­gą ėmė­si Plungės ROTARY klu­bas

Bab­run­go va­ly­mas – ne vie­nos die­nos dar­bas

            „Iš­va­ly­ti per Plun­gę te­kan­čio Bab­run­go pa­kran­tes ir upės va­gos dug­ną“ – to­kią idė­ją ROTARY klu­bo ko­le­goms ir bi­čiu­liams na­rams šie­met pa­siū­lė Eu­ge­ni­jus Bar­niš­kis, ku­rį kraš­tie­čiai iki šiol la­biau ži­no­jo kaip dvie­jų di­de­lių me­de­ly­nų vir­ši­nin­ką, fol­klo­ro an­sam­blio „Gon­din­ga“ na­rį, nei il­ga­me­tį nar­dy­mo klu­bo „Ok­to­pu­sas“ na­rą. Spa­lio viduryje įvy­ko pir­mo­ji tal­ka. Na­rai, pa­de­da­mi ant kran­to li­ku­sių pa­gal­bi­nin­kų, iš maž­daug ki­lo­met­ro upės at­kar­pos iš­trau­kė tiek šlamš­to, kad jam iš­vež­ti pri­rei­kė net dvie­jų sa­vi­var­čių!

Pir­mą kar­tą į Bab­run­gą pa­nė­rė žie­mą

            Plun­giš­kiai tik­riau­siai dar pui­kiai pri­si­me­na, ko­kia bai­si tra­ge­di­ja prie Bab­run­go įvy­ko pra­ėju­sią žie­mą. Prie le­du be­si­trau­kian­čios upės at­ėjo dvi ma­ža­me­tės mer­gai­tės, vie­na jų pa­sly­do ir įkri­to į van­de­nį. Vai­ką aki­mirks­niu po le­du pa­si­glem­žė upės sro­vė. Bu­vo iš­kvies­ti ug­nia­ge­siai-gel­bė­to­jai. Pa­ieš­kai už­tru­kus, prie jų pri­si­dė­jo ir nar­dy­mo klu­bo na­riai. Mer­gai­tės kū­ne­lį, ri­de­na­mą upės dug­nu, at­ra­do bū­tent E. Bar­niš­kis.

            „Iki tol upė­se ne­bu­vau nar­dęs… Ta­čiau, pa­nė­ręs į mū­sų Bab­run­gą, ne­te­kau ža­do – ir ko ten tik nė­ra? Nuo to­kio mu­zie­jams tin­kan­čio eks­po­na­to, kaip se­no­vi­nis že­mai­tiš­kas „žom­bis“ (lie­tu­viš­kai – dvi­na­gis no­ra­gas), iki be­to­no mai­šyk­lės, se­nos „em­kos“ (ru­siš­kos mar­kės mo­to­cik­las su prie­ka­ba), skal­bi­mo ma­ši­nų… Apie į upę su­mes­tų pa­dan­gų skai­čių ne­bėr ko ir sa­ky­ti! Tuo mo­men­tu ne tas bu­vo gal­vo­je, ta­čiau, kai vai­ką su­ra­do­me, emo­ci­jos pa­ma­žu at­slū­go, ir gal­vo­je ėmė suk­tis min­tis, kad toms „gė­ry­bėms“ upė­je tik­rai ne vie­ta“, – įsi­ti­ki­nęs E. Bar­niš­kis.

            Žie­mą pa­nė­ręs į Bab­run­gą, E. Bar­niš­kis taip pat pa­ma­tė ne vie­ną at­ves­tą vamz­de­lį, iš ku­rio sru­vo tam­sus, ne­skaid­rus skys­tis. Tai reiš­kia, kad dar yra plun­giš­kių, ku­rie ter­šia upę sa­vo bui­ti­nė­mis nuo­te­ko­mis ar net ka­na­li­za­ci­ja.

Iš­va­ly­ti Bab­run­gą ėmė­si Plungės ROTARY klu­bas

            Se­na iš­min­tis sa­ko, kad vie­nas mū­šy­je – ne ka­rys. Kiek­vie­nam ge­ram su­ma­ny­mui įgy­ven­din­ti rei­kia pa­ti­ki­mos ko­man­dos.

            E. Bar­niš­kis ne­slė­pė, kad pir­miau­siai idė­ja iš­va­ly­ti per mies­tą te­kan­čio Bab­run­go va­gą ir upės pa­kran­tes pa­si­da­li­jo su ko­le­go­mis iš ROTARY klu­bo. Plun­gės ro­ta­rie­čiai šie­met šven­tė klu­bo 20-ies me­tų su­kak­tį, ku­rią įpras­min­ti nu­spen­dė im­da­mie­si mies­tui nau­din­gų dar­bų.

            „Anks­čiau Pla­te­lių eže­ro pa­kran­tes šva­ri­nom, pats su na­rais Da­nės upę ir Šven­to­sios uos­tą va­liau… Pra­dė­jau gal­vo­ti: o kas Plun­gei? Kuo ji blo­ges­nė? Ką ge­ro ga­li­ma pa­da­ry­ti sa­vo mies­te? Esu miš­ki­nin­kas, vi­sa šir­dim – už šva­rią gam­tą ir šva­rią gy­ve­na­mą­ją ap­lin­ką. Mies­te tu­ri­me už eu­ro­pi­nius pi­ni­gus pa­klo­tą van­den­tie­kio ir ka­na­li­za­ci­jos tin­klą, ta­čiau vis dar yra to­kių, ku­rie to vi­siš­kai ne­ver­ti­na ir ter­šia ap­lin­ką kaip ter­šę. Pa­si­da­li­jau sa­vo min­ti­mis su mies­to se­niū­nu, pa­kal­bė­jau ROTARY klu­be. Idė­jai iš­va­ly­ti Bab­run­gą iš kar­to pri­ta­rė klu­bo na­rys Egi­di­jus Ra­pa­lis, ku­ris pats gy­ve­na prie upės, taip pat ir Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Al­ber­tas Krau­lei­dis, ir Plun­gės me­ras Aud­rius Kli­šo­nis, ku­rie yra ROTARY klu­bo na­riai. Kar­tu su ma­ni­mi į upę spa­lio 11-ą nė­rė A. Kli­šo­nis, ku­ris taip pat yra ne kar­tą nar­dęs, taip pat du E. Ra­pa­lio drau­gai iš ki­tų mies­tų. Kar­tu su ma­ni­mi nė­rė ir bro­lis An­drius. At­vy­ko ko­le­gų iš Klai­pė­dos Se­na­mies­čio ROTARY klu­bo. Su­tar­ti­nai tą die­ną dir­bo pen­ki na­rai“.

            Iš Plun­gės ROTARY klu­bo na­rių na­ro ser­ti­fi­ka­tus tu­ri tik E. Bar­niš­kis, A. Kli­šo­nis ir Gin­tau­tas Iga­ris, ta­čiau E. Bar­niš­kis sa­kė ži­nan­tis, kad mū­sų mies­te ar jos apy­lin­kė­se gy­ve­na ir dau­giau na­rų mė­gė­jų, ku­riuos jis nuo­šir­džiai kvie­čia pri­si­jung­ti ki­tą kar­tą va­lant Bab­run­gą.

            „Tu­ri­me tiks­lą iš­va­ly­ti vi­są per mies­tą te­kan­čio Bab­run­go at­kar­pą – nuo Lur­do iki pat via­du­ko. Op­ti­mis­ti­nė už­duo­tis tuos tris ki­lo­met­rus upės įveik­ti per vie­ne­rius me­tus“, – kvie­čia ir ki­tus Plun­gė­je gy­ve­nan­čius ko­le­gas na­rus į tal­ką E. Bar­niš­kis.

Lau­kė, kol pa­si­baigs ru­de­ni­niai lie­tūs

            Tik­riau­siai daug kam ki­lo klau­si­mas, ar rei­kė­jo va­ly­mo dar­bams su­lauk­ti to­kio me­tų lai­ko, kai oro tem­pe­ra­tū­ra tė­ra tik leng­vai pliu­si­nė, o upės van­dens – tuo la­biau.

            „Na­rai dir­ba su spe­cia­liais kos­tiu­mais, jiems ir le­di­nia­me van­de­ny­je ne­bū­na šal­ta, – šyp­te­lė­jo E. Bar­niš­kis. – Dvi va­lan­das tą die­ną dir­bo­me ir dar ga­lė­jo­me bū­ti, bet pir­mą kar­tą sun­ku nu­ma­ty­ti, ko­kį tem­pą pa­vyks iš­lai­ky­ti ir ką upės dug­ne ra­si­me“.

            Tam pir­mam kar­tui vy­rai pa­si­rin­ko upės at­kar­pą nuo kriok­lio prieš sro­vę. Ko­dėl ėjo prieš sro­vę? Taip rei­kia, nes ei­da­mas pa­sro­viui, pats sau su­drum­si van­de­nį ir nie­ko ja­me ne­be­ma­ty­si.

            Ko­dėl su­lau­kė šal­to van­dens? At­sa­ky­mas vėl pa­grįs­tas lo­gi­ka: tu­ri pra­ei­ti ma­žiau­siai sa­vai­tė po pas­ku­ti­nio lie­taus. Ka­dan­gi rug­pjū­tį li­jo iš­ti­sai, rug­sė­jį – pe­ri­odiš­kai, tai be­li­ko į upę ner­ti spa­lį.

            Vi­du­ti­nis Bab­run­go upės gy­lis Plun­gės mies­te, pa­sak E. Bar­niš­kio, sie­kia apie 1,5 met­ro. Di­džiai na­rų nuo­sta­bai, upės vin­gy­je ties Kran­to gat­vės skar­džiu yra du­bu­rys, ku­rio gy­lis – 3,6 met­ro. Bū­tent šio­je vie­to­je na­rai pa­čia­me va­gos vi­du­ry­je ap­ti­ko be­to­no mai­šyk­lę, ku­rios taip ir ne­pa­vy­ko iš­temp­ti į kran­tą – žmo­nėms ne­už­te­ko fi­zi­nės jė­gos, o tech­ni­ka sta­čiu kran­tu ne­bu­vo įma­no­ma pri­va­žiuo­ti. Ta­čiau min­ties iš­trauk­ti be­to­no mai­šyk­lę tal­ki­nin­kai ne­at­si­sa­kė, tai bus už­duo­tis ki­tam upės va­ly­mo eta­pui.

            „Iš dug­no trau­kė­me vis­ką, ką tik ra­do­me: se­nus bui­ti­nius ra­kan­dus, pa­dan­gas, bu­te­lius… Nau­do­da­mi spe­cia­lią ge­o­de­zi­nę įran­gą, fik­sa­vo­me tiks­lias kiek­vie­no įva­do į Bab­run­go upę ko­or­di­na­tes, ku­rias per­duo­si­me mū­sų ak­ci­ją ste­bė­ju­siai Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros Plun­gės sky­riaus ve­dė­jai Ire­nai La­ta­kai­tei ir Plun­gės rajono  sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos eko­lo­gei. Bū­nant po van­de­niu, ne­sun­ku su­pras­ti, koks vamz­dis – lie­taus van­dens ar ka­na­li­za­ci­jos, nu­ves­tas į upę – už­ten­ka pirš­ti­ne per­brauk­ti per ap­tik­to vamz­džio žio­ty­se su­si­kau­pu­sį dum­blą“, – pa­ste­bė­jo E. Bar­niš­kis.

            Ak­ci­jos su­ma­ny­to­jai po pir­mos tal­kos nu­si­tei­kę įveik­ti ir li­ku­sią 2,5 ki­lo­met­ro Bab­run­go at­kar­pą. Iš­va­ly­ti per mies­tą te­kan­čią upę ti­ki­ma­si per 3-4 kar­tus. „Iki ki­tų me­tų ru­dens dar­bus upė­je tu­rė­tu­me ir už­baig­ti“, – pa­žy­mė­jo E. Bar­niš­kis.

            Plungės rajono savivaldybė ir Plungės ROTARY klubas šiemet pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria įsipareigojo bendrai rūpintis žaliųjų zonų įrengimu ir atnaujinimu, mažąja architektūra, istoriniu ir kultūriniu paveldu. Pirmieji bendri veiksmai ir buvo ši Babrungo upės ir jos pakrančių valymo talka. Rotariečiai savo lėšomis pasiryžę iš esmės sutvarkyti skverelį A. Jucio gatvės pradžioje, taip pat ir kitas miesto vietas.

Informacija parengta pagal laikraščio  „Plungės žinios“ korespondentės Audros Zdramienės medžiagą

Nuotraukos iš Žemaitijos TV archyvo

Daugiau apie talką – Žemaitijos TV videoinformacijoje >>>