GRUODŽIO 1-oji – PASAULINĖ KOVOS SU AIDS DIENA. Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą. Sergančiųjų AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu – gyvybe.
ŽIV/AIDS LIETUVOJE
2013 m. Lietuvoje užregistruota 177 nauji susirgimo ŽIV infekcija atvejai. Atitinkamai 2012 m. – 160. Per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį (1988-2013 m.) Lietuvoje užregistruoti 2 237 ŽIV infekcijos atvejai, iš kurių 425 – moterims ir 1 812 – vyrams. Pernai 3 moksleiviai užsikrėtė ŽIV infekcija.
Pasauline kovos su AIDS diena tik norima priminti pasauliui, kad patys žmonės gali apsisaugoti nuo mirties, tikrindamiesi kraują, mylėdamiesi su „sargiais“ ir nuolat primindami savo artimiems AIDS grėsmę, kuri tvyro kiekviename Žemės kampelyje.
ŠIOS DIENOS SIMBOLIS – raudonas kaspinėlis, kuris segimas norint pagerbti mirusius nuo AIDS. Niekada neužmirškime, kad kiekvienas iš mūsų gali susirgti šia baisia liga.
KUO ŽIV SKIRIASI NUO AIDS?
ŽIV ir AIDS dažnai yra painiojami. ŽIV vadinamas virusas, kuris, patekęs į žmogaus organizmą, naikina baltuosius kraujo kūnelius (T-limfocitus), imuninėje sistemoje atliekančius labai svarbų vaidmenį , kontroliuojant (į spėjant ar stabdant) infekcijas. ŽIV infekuotas žmogus nebūtinai jaučiasi ligotas. Iš tikrųjų užsikrėtę žmogaus imunodeficito virusu žmonės paprastai jaučiasi sveiki dar ilgus metus (vidutiniškai 10 metų). ŽIV infekcijai progresuojant, imuninė sistema iš lėto silpsta, ir žmogus tampa neapsaugotas nuo ligų ar infekcijų, nuo kurių sveika imuninė sistema gali apsiginti. AIDS – į gyto imunodeficito sindromas yra vėlyvoji ŽIV infekcijos stadija. AIDS diagnozuojama tada, kai ŽIV išveda iš rikiuotės imuninę sistemą ir kai asmuo suserga sunkiomis ligomis, nes imuninė sistema yra visiškai pažeista. Žmogaus organizmą ima pulti į vairūs ligų sukėlėjai (oportunistinės infekcijos), ir žmogus suserga į vairiomis ligomis: plaučių uždegimu ar meningitu, tam tikros rūšies vėžiu ar tuberkulioze (TB) ir kitomis. Tuberkuliozė yra dažniausiai tarp AIDS sergančių pacientų pasitaikanti oportunistinė infekcija. Laiku neskyrus specifinio priešvirusinio gydymo, ŽIV liga baigiasi mirtimi.
TRUPUTIS ISTORIJOS
Virusas pirmą kartą aptiktas 1980 m. Kalifornijoje. Genetiniai tyrimai rodo, kad virusas kilęs Afrikoje XX amžiaus pradžioje. JAV pripažino AIDS“kaip ligą 1981 metais. Manoma, kad šis imuno virusas kilo beždžionėse. Manoma, kad beždžionių SIV virusas tapo HIV virusu, kai žmogus užsikrėtė beždžionių krauju, kai jas medžiojo ir maitinosi žalia mėsa. Tuomet į vyko SIV į ŽIV mutacija, virusas prisitaikė prie žmogaus ir tapo mirtingu. Taigi, nuo to laiko, kai buvo užfiksuoti pirmieji susirgimai.
PRIEŽASTYS
Ligą sukelia žmogaus imunodeficito virusas. Jo yra labai daug tipų, tačiau žmogui pavojingi yra HIV-1 ir HIV-2. Užsikrėtimo kelias – tai sergantis ŽIV arba AIDS žmogus. Virusų randama kraujyje, spermoje, makšties sekrete, motinos piene, seilėse, šlapime. Taigi užsikrėsti galima per lytinius santykius (ypatingai analinius), per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiojo krauju, taip pat motina gali virusą perduoti savo vaisiui nėštumo arba gimdymo metu ir kūdikiui žindymo metu. Virusas yra jautrus temperatūrai (56°C temperatūroje žūsta per 30 min, o 100° – iš karto). Kambario temperatūroje virusai išlieka 11 dienų. Virusus greitai sunaikina 70 proc. spiritas.
ŽIV negalima užsikrėsti būnant arti sergančio žmogaus, su juo valgant arba naudojantis bendru tualetu. Jeigu yra žaizdų burnoje, tuomet bučiuotis nepatariama, nors ŽIV viruso kiekis seilėse palyginti mažas, toks viruso perdavimas teoriškai į manomas. Taivane atlikti tyrimai parodė, kad didelė universiteto studentų dalis klaidingai mano, kad ŽIV galima užsikrėsti į kandus uodui, maudantis tame pačiame baseine ar nuo tualeto sėdynės. Apie 50% apklaustų studentų nežinojo, kad ŽIV galima pasigauti per užkrėstą spermą.
Pagrindinis apsisaugojimo būdas yra teisingas prezervatyvų naudojimas. Kiti pataria visai neturėti sekso, nors nėra duomenų, kad toks patarimas padeda paaugliams išvengti lytinių ligų. Svarbu atvirai apie tai kalbėtis ir pasitikėti savo kita puse. Pačiam žmogui neį manoma žinoti, ar jis yra infekuotas, jei turėjo nesaugų lytinį aktą – ligos ženklų dažniausiai nebūna 10 metų, dėl to yra svarbu atlikti ŽIV testą. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo profesoriaus Sauliaus čŒaplinsko teigimu, dažni kvėpavimo takų uždegimai, viduriavimai, karščiavimas, prakaitavimas, limfmazgių padidėjimas ir kiti varginantys simptomai gali būti imunodeficito požymiai, dėl ko verta profilaktiškai pasitikrinti dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV).
Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija
Informacija parengta pagal: www.ulac.lt, www.day.lt, www.sveikas.lt, http://lt.wikipedia.org/wiki/AIDS