Gausinami Žemaičių dailės muziejaus rinkiniai

       Žemaičių dailės muziejus per 2013 metus sukaupė 461 eksponatą. Tai skaičiai, bylojantys, kad žmonių, neabejingų savo krašto kultūrai, jos išlikimui, yra ne vienetai. Vien dailės rinkiniai pasipildė 199 eksponatais. Tai menininkų ar jų artimųjų dovanoti įvairaus žanro meno kūriniai.  Dailininkė keramikė  doc. Gražina Švažienė,  pernai šventusi garbingą jubiliejų,  muziejui padovanojo svarią kūrybinio palikimo dalį – 48 keramikos kūrinius. Išraiškingi, subtiliai dekoruoti, šiuolaikiški, tačiau su liaudies menu neprarandantys ryšio darbai byloja apie keramikės profesionalumą, sugebėjimą išsaugoti keramikos tradicijas ir tuo pačiu išlikti savitai. Kompozicijos „Vilniaus ornamentų eskizai“ (2004 m.) idėja gimė, kaip sako autorė, vaikštinėjant po miestą ir eskizuojant pastatų karnizus – jų ritmika, plokštumos, įvairių stilių dekoro elementai persikūnijo į nepriekaištingas formas, leidžiančias pajusti senojo miesto aurą. Kompozicijos „Miestas“ (1999 – 2000 m.), „Sūkurėliai“ (1999 m.), „Skausmas“ (1998 – 1999 m.) sako apie autorės platų temų pasirinkimą, stilistinių krypčių įvairovę. G. Švažienės sukurtos plokštės „Žuvys“ (2005 m.), „Linksma“ (2006 m.), „Pavasaris“ (2004 m.) pasižymi tapybišku koloritu, santūriu, bet iškalbingu dekoru.  „Plokštė pagal L. Strolio ornamentiką“ (2005 m.) sukurta lietuviškos keramikos mokyklos kūrėjui prof. Liudvikui Stroliui (1905 – 1996 m.) atminti. Vazelė „Kopūstas“ (1976 m.), lėkštės „Paros laikas“ (1986 – 1987 m.) – kūriniai, kuriuose keramikė, meistriškai atskleisdama geriausias molio savybes, tobulai randa formos ir dekoro dermę.

       Su ypatinga pagarba Žemaičių dailės muziejus priima kalvystės meno dirbinius. Ši meno šaka –  vertingiausia gyvosios tradicijos, mūsų etninės kultūros dalis – reikalauja iš menininko išskirtinių gebėjimų: metalas – medžiaga, kuriai „suvaldyti“ reikia ne tik kūrybinio polėkio, meistriškumo, bet ir fizinės ištvermės.  Menininkas Vytautas Jarutis vėl muziejininkus nudžiugino išskirtinėmis dovanomis – padovanojo 40 juvelyrikos dirbinių, 9 kryžius – saulutes, 2 laikrodžius su kalviškais aptaisais, 3 žvakides. Jo darbai traukte traukia akį – tai aukščiausias kalviškosios kryždirbystės pilotažas – kiekvienas kalvio kūjo pėdsakas kryžiuje – saulutėje suskamba savita giesme, sužaidžia mistiškomis dangaus kūnų formų dermėmis, kurios plazdena, pulsuoja ir tarsi susigeria į kiekvieno žiūrinčiojo širdį. Jo kūryba žavisi ne tik Lietuvos, bet ir daugelis Europos, Amerikos metalo plastikos meno gerbėjų. Vytautas Jarutis už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu. Šiuo metu Vytauto Jaručio  kalvystės darbų parodą galima aplankyti Žemaitės memorialiniame muziejuje.

       Tradicija, o gal būtinybe galėtume įvardyti išeivijos dailininkų kūrybos sugrįžimus į gimtinę: Amerikos lietuvio dr. Antano Lipskio (1917 – 2013 m.) 57 tapybos, skulptūros darbai pasiekė Lietuvą ir praturtino Žemaičių dailės muziejaus rinkinius. Praėjusią vasarą Žemaitės memorialiniame  muziejuje iškilmingai atidaryta paroda „Dr. Antano Lipskio kūrybos darbai – dovana Plungei“. Iškilmėse sulaukta išskirtinio svečio – Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus.

       Dailės rinkinį papildė Šiauliuose gyvenančių ir kuriančių menininkų kūrybos darbai: dailininko Kornelijaus Užuoto paveikslai „Mėnulio žmogus“ (2005 m.), „Mirties diena“ (2010 m.), skulptoriaus Kazio Bimbos skulptūra „Žemaičių žemė“ (2011 m.), Vaidoto Janulio „Šnabždesys vėjyje“ (2010 m.)“,  talentingo, anksti Anapilin išėjusio tapytojo Viktoro Ostašenkovo drobė „Jaunojo admirolo nostalgija“ (2011 m.).  Pajūrio krašto  dailininkų dovanotuose darbuose – ryškios meninės tendencijos, kurioms  įtakos turėjo kraštovaizdžio nepaprastas grožis, autentiškas etnokultūrinis paveldas – tai Gražinos Oškinytės darbai „Klodai. Impilties piliakalnis“ (2010 m.), „Klodai. Palangos gyvenvietė“ ( 2010 m.), Dovilės Oškinytės „Daiktovaizdis X/ Lyksūdė“ (2012 m.), Gražinos Eimanavičiūtės paveikslas „Palangos Juzei“ ((2011 m.), Dano Andriulionio „Šv. Žemės stygos“ (2011 m.), Dainiaus Drulio skulptūros „Uola“ (2008 m.), „Gyvybės indas“ (1976 m.), „Senovė“ (2003 m.), Vydo Pinkevičiaus (1949 – 2012 m.) drobė „Namai Liepų gatvėje“ (2011 m.). Šis darbas 6-ojoje Pasaulio žemaičių dailės parodoje, skirtoje Žemaitijos 600 metų krikšto jubiliejui, buvo nominuotas už istoriškumą ir temos interpretavimą. Vilniečio Liudviko Pociaus dovanota drobė „Tiltelis per Babrungą“ (2009 m.) –  dailės kalba parašyta dar viena odė  žemaičių žemės grožiui.

       Žemaičių dailės muziejaus fotografijos rinkinius papildė 107 nuotraukos – tai vertingi fotodokumentai,  fiksuojantys Plungės miesto, kunigaikščių Oginskių istoriją, žymių asmenybių gyvenimo momentus. Maloniai nustebino Barstyčiuose gyvenanti Janina Urbonienė – muziejui ji padovanojo išsaugotas Stefanijos Zbarauskytės – Asauskienės  (gim.1917 m.) vienuolika originalių nuotraukų su Plungės vaizdais:  Vytauto mirties 500 metinių minėjimas Plungėje 1930 m. rugsėjo 30 d., Laisvės paminklo statyba 1930 m., Plungė po gaisro 1931 m., M. Oginskio rūmai apie XX a. 4 dešimtmetį, Plungės parkas prie laikrodinės – oranžerijos apie XX a. 4 dešimtmetį, AB „Kučinskis – Pabedinskai“ darbininkų kolona 1936 m. ir kt.

       Gražią kalėdinę dovaną muziejui įteikė kolekcininkas Vytautas Eidukas. Jo dėka papildyta Plungės saviveiklinio teatro istorija. Šešiose originaliose XX a. 4 dešimtmečio  nuotraukose užfiksuoti vaizdai, kuriuose Plungės teatro artistai įsiamžinę gastrolių, spektaklių metu. Dar vienoje nuotraukoje, darytoje 1932 m., –Alsėdžių saviveiklininkai, kitoje – Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios choras 1946 metais. Tiesa, nėra žinoma, kokie asmenys fotografavosi, todėl būtume dėkingi, jeigu atsirastų žmonių, kurie padėtų juos atpažinti.

       Žemaičių dailės muziejus generuoja tą kultūros proceso dalį, kuri atsakinga už tautos istoriją, jos lobių aruodus, todėl muziejininkai dėkingi visiems menininkams, asmenims, kurie, negailėdami savo talento, žmogiškųjų išteklių, prisideda dovanomis, kurios turi išliekamą vertę kultūrinei tautos istorijai, jos pažangai.

Danutė Einikienė,

Žemaičių dailės muziejaus vyr. rinkinių saugotoja