Fotoimprovizacijų paroda „Daiktai, šešėliai atspindžiai, siluetai, spalvos“

Fotoimprovizacijų paroda „Daiktai, šešėliai atspindžiai, siluetai, spalvos“

Plungės kultūros centro parodų salėje (parodos atidarymas 2015 m. sausio 9 d. 17 val. Parodą bus galima apžiūrėti iki vasario 9 d.)

       Skirtingai nuo daugelio fotografų, kurie savo darbo liūto dalį skiria kompozicijai (kuo ryškiau užfiksuoti  „pagautą“ akimirką  arba dirbtinai sukomponuoti norimą siužetą), aš improvizuoju nuo pradžios iki pabaigos. Niekada nežinau, kas bus. Tik vidinis balsas kužda:  „Nufotografuok tai“. Tuo, kas rankose. Telefonu, kino kamera, mėgėjišku fotoaparatu.  Net jei tas  „tai“ – kepamos daržovės keptuvėje ar perpjautas lietinis su sūriu, neplauti indai kriauklėje ar fasado detalė. Tada prasideda improvizacija. Ir, patikėkit, kaip improvizacijos muzikoje, aš to pačio rezultato negaliu pakartoti. Iš dalies ir dėl to, kad nebelieka objektų (Šventosios senasis molas išardytas, daržovės keptuvėje suvalgytos, greipfrutas – taip pat). Dažnai komponuojamas kadras reikalauja antros drobės. Tik taip pavyksta išreikšti mintį. Todėl parodoje, žvelgdami į tokius „diptikus“, pabandykite mintyse juos sujungti arba kažką kito pamatyti jų vidury. Specialiai nespalvoju drobių kraštų. Taip jos neaprėmina sienų, ant kurių pakabintos ir, tarytum, tampa jų dalimi.

       Kodėl pasirinkau fotodrobę? Kai, lankydamasis Norvegijoje, visiškai atsitiktinai nufotografavau pro akmenis srūvantį kalnų upės vandenį, pamačiau, kad fototechnika  galima piešti. O kaip kitaip įsivaizduojate piešinį, jei ne ant drobės?! Taigi, kiekvienas fotokadras man – tarytum dailininkui eskizas. Būsimo kūrinio kuklus štrichas. Visos parodoje rodomos drobės – atspindžiai. Atspindžiai vandenyje, metale, nuo sienos… Mano vidinės būsenos atspindžiai. Kad, žvelgdami į darbus (dažniausiai abstrakcijas), nenutoltumėt nuo siužeto, suteikiu jiems savo pavadinimus. Tačiau galite sugalvoti ir savus. Jūs gi laisvi matyti, ką norite.

Evaldas Snieškus

2015 m. sausis