„Festivalis Plungėje atitiko aukščiausią pasaulinių festivalių organizavimo lygį“

            Festivalis tradiciÅ¡kai prasidėjo iÅ¡kilmingu atidarymu, kurio metu Kultūros centro direktorius  Romas Matulis pristatė visus  kolektyvus ir jų vadovus bei paskelbė Å¡io festivalio motto:  „Teatras – ne tik rezultatas, bet ir asmenybės vystymosi priemonė“. Pasak organizatorių, svarbu, kad festivalio dienomis būtų ne tik vaidinami spektakliai, bet taip pat tikimasi nuoÅ¡irdaus bendravimo, draugiÅ¡kumo, supratimo ar tiesiog malonaus buvimo kartu. Sveikinimo žodį tarė svarbiausias asmuo – teatro pedagogė, kritikė, festivalio „Mažoji Melpomenė“ diskusijų vedėja dr. Johana Elbers iÅ¡ Olandijos. Savo sveikinimo kalboje vieÅ¡nia sakė, kad tikisi čia pamatyti daug gerų aktorinių ir režisūrinių darbų, linkėjo sėkmės ir kūrėjams, ir žiūrovams, kad būtų ko mokytis vieniems iÅ¡ kitų. Dr. J. Elbers  nuomonė festivalio dalyviams labai svarbi, todėl kad Å¡i ekspertė turi sprendžiamą balso teisę nuspręsti, kurie iÅ¡ Plungėje matytų spektaklių gali būti vaidinami tarptautinėje erdvėje, o kurie –  ne.  Dr. J. Elbers visus spektaklius analizavo ir Å¡iuo požiūriu, nes plungiÅ¡kių rengiamas festivalis, kaip itin svarbus ir svarus, pristatomas ir pasaulinėje teatrų asociacijoje AITA/IATA. Jau atidarymo metu vieÅ¡nia sakė su nekantrumu laukianti pirmojo spektaklio, o teatrų vadovai –  jos vertinimo ir diskusijų.

            Pasveikinti visų susirinkusiųjų su festivalio atidarymo Å¡vente atėjo ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Kerpauskas, kuris linkėjo visiems Plungėje smagiai praleisti laiką.

            Pirmieji festivalyje vaidino Å¡eimininkai. Kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Saula“ vaikų grupė (režisieriai Sigita ir Romas Matuliai)  pristatė naujausią savo darbą pagal H. K. Anderseno pasaką „Coliukė“. Po jų savo spektaklį vaidino teatras „Jonna“ iÅ¡ Belgijos. Å is kolektyvas  dažnai kviečiamas į įvairius tarptautinius festivalius, turi didelę patirtį dirbant su neįgaliais jaunuoliais.  Žiūrovai matė  jų spektaklį „Gražuolė ir kunigas“. Teatro režisierius Pieterjanas de Meulderis dar pirmą dieną džiaugėsi galėdamas būti Plungėje. „Jūsų teatrą „Saula“  pažįstame senokai, todėl žinodami Å¡į kolektyvą tikėjome, kad pas jus bus aukÅ¡to meninio lygio Å¡ventė. Man labai džiugu, kad visame mieste jaučiasi Å¡urmulys, atrodo, kad  visi jūsų bendruomenės žmonės gyvena Å¡iuo nepaprastu renginiu“, – sakė belgų teatro vadovas.

            Teatras „Saula“  pirmą festivalio dieną vadino  dar vieną spektaklį. Jaunimo grupė pristatė spektaklį pagal R. Å erelytės „O jei neliks vilties“. Režisieriai – Sigita ir Romas Matuliai. Po Å¡io spektaklio kolektyvas iÅ¡kilmingai atsisveikino su Å¡iemet teatrą paliekančiais dvyliktokais:  Renata Donauskyte, Robertu Jakavicku  ir Deivydu Gedminu. Jie paskutinį kartą scenoje dėkojo savo vadovams ir nusilenkė savo žiūrovams…

            Socialines problemas scenoje teatrine kalba nagrinėjo ir JoniÅ¡kio teatras „Bendraamžiai“  (režisierius Arvydas Butkus). Teatras vaidino režisieriaus pjesę „Nepalik manęs, mama“.

            Pasibaigus paskutiniam spektakliui, teatro pedagogai rinkosi į diskusiją. Dr. J. Elbers, kviesdama diskutuoti ir iÅ¡sakyti savo nuomones apie spektaklius, nagrinėjo kiekvieno matyto spektaklio režisūrinį sprendimą, aktorinius darbus, atskiras mizanscenas, muzikos parinkimą ir kitus, tik teatralams suprantamus aspektus. „Vykstant į tarptautinius festivalius, teatro vadovas turėtų atkreipti dėmesį, kad nebūtų daug teksto, kad spektaklis būtų suprantamas kalbos nežinančiam žiūrovui“, – sakė Johana Elbers. Tiek ji, tiek kiti diskusijoje dalyvavę režisieriai negailėjo gerų žodžių „Saulos“ kolektyvui. „Sauląâ€œ jau teko ir anksčiau sutikti įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose, ir Å¡iandien galiu pasakyti, kad Å¡is kolektyvo pavadinimas – tai savotiÅ¡kas „tautinis brendas“. Jeigu kada ir pasikeistų režisieriai, bet manau, kad kolektyvo veidas vis tiek iÅ¡liktų toks pat iÅ¡skirtinis, kaip ir iki Å¡iol“, – interviu TelÅ¡ių kraÅ¡to televizijos laidai „Žemaitijos regiono kultūros atspindžiai TelÅ¡ių kraÅ¡to televizijoje“ sakė dr. Johana Elbers, pridurdama, kad „…festivalis Plungėje atitiko aukÅ¡čiausią pasaulinių festivalių organizavimo lygį“. Ji pasakojo, kad ją čia stebino viskas – nuo sutikimo iki užsiėmimų pertraukų metu, olandė stebėjosi puikiai organizuotu komandiniu darbu, nes nė vienas spektaklis nevėlavo, visi numatyti renginiai vyko pagal planą.

            Antrą festivalio dieną diskusijos vyko po „Saulos“ bičiulių iÅ¡ Tukumo (Latvija) – teatro „Knifinš“ – nuotaikingos muzikinės pasakos pagal H. K. Anderseno pasaką „Pelenė“ (režisierė Rudite Poča). Teatras iÅ¡ Čekijos „Hop Hop“  parodė rimtą spektaklį   „Ar tai mūsų Leni?“ (režisierė Irena Kanyvkova), teatro studija iÅ¡ Slovakijos „Foyer“  (režisierė Marica Harčarikova)  vaidino spektaklį pagal V. Å ekspyro pjesę „Nakties sapnas“. Vienintelis festivalyje dalyvavęs mokyklinis teatras – Ignalinos gimnazijos teatras „Iki“ –  parengė spektaklį pagal savo kraÅ¡to sakmes „Laumelė“  (režisierė Jolanta Narbutaitienė). Visų Å¡ių režisierių vardu kalbėjusi Rudite Poča sakė, kad  kiekvieno teatralo uždavinys yra rasti dialogą su žiūrovu, ir jeigu tai pasiseka padaryti, vadinasi, teatras savo misiją atliko. Plungės publika visi režisieriai liko patenkinti – vadinasi, atgalinio ryÅ¡io sulaukta.

            Å eÅ¡tadienį žiūrovų laukė ne mažiau intriguojantys ir spalvingi dar du spektakliai. Jaunojo kūrėjo teatras iÅ¡ Sankt Peterburgo (Rusija) vaidino spektaklį pagal R. Bacho „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“. Patikėkite, kad tokių specialiųjų efektų Plungėje dar nebuvo turėjęs niekas, todėl Å¡is spektaklis sužavėjo būtent tuo. Å io teatro režisierius Jurijus Krasikovas, kuris festivalyje „Mažoji Melpomenė“ jau trečią kartą, sakė, kad kiekvieną kartą atvykus į Plungę jį stebina vis aukÅ¡tesnis ir aukÅ¡tesnis festivalio organizavimo lygis. „Kuo nustebinsite dar po dviejų metų, neaiÅ¡ku, bet, patikėkite – visi – tiek aÅ¡, tiek vaikai, kurie iÅ¡vyksta įsimylėję Å¡eimas, kuriose gyveno, norėtume po dviejų metų atvykti čia vėl“, – sakė J. Krasikovas. Paskutinysis festivalyje vaidino Vilniaus teatras „Elementorius“. Jam vadovauja „Keistuolių“ teatro aktorius Vytautas RaÅ¡imas. Jo parengta jaunimo grupė vaidino absurdo dramą pagal A. Ambraso „Duobę‘. Å is spektaklis labai tiko festivalio pabaigai,  priversdamas susimąstyti, ar mes labai lengvai iÅ¡sižadame savo svajonių ir sugebame iÅ¡ „duobės“ „nukakti“ į savo svajonę – „baltąjį miestąâ€œ. Vytautas RaÅ¡imas sakė esąs įsitikinęs, kad toks festivalis, kokį rengia Plungės kultūros centras, Lietuvoje tikrai yra vienas iÅ¡ didžiausių ir geriausių.

            Å ių metų festivalis nuo ankstesniųjų skyrėsi tuo, kad jame dalyvavo toks didelis skirtingų užsienio Å¡alių jaunųjų teatralų būrys. Be spektaklių, kuriuos vaidino visi į festivalį atvykę kolektyvai,  labai daug meninės ir edukacinės veiklos buvo skirta patiems dalyviams. Jaunuosius aktorius scenos kalbos mokė  Klaipėdos universiteto dėstytoja Erika Mažulienė, scenos judesio – pantomimos aktorius Jakub Cir iÅ¡ Čekijos, aktorinio meistriÅ¡kumo – „Keistuolių“ teatro  aktorius Vytautas RaÅ¡imas ir Anna TugūÅ¡ieva iÅ¡ Rusijos, režisūros pagrindų ir improvizacijos – Jurijus Krasikovas iÅ¡ Rusijos, ritmo ir perkusijos – Vidmantas Valantiejus. Be to, festivalio dalyviai būrėsi  į klubą, veikė festivalio diskusijų baras, vyko kūrybos vakarai, teatrinės gatvės improvizacijos, meno mugės, teminiai vakarai. Užsieniečiai turėjo  progą aplankyti Vilnių, Klaipėdą, Žemaitijos nacionalinį parką. Žemaitijos nacionaliniame parke atnaujintame Å altojo karo muziejuje svečių laukė „Reuter“ agentūros žurnalistai, kurie kalbino visų užsienio kolektyvų vadovus.  Jų dėka žinia apie Plungėje vykusį festivalį  „Mažoji Melpomenė“ pasklis po pasaulį.

             Prasidėjus iÅ¡kilmingam festivalio uždarymui, į sceną vėl vienas po kito ėjo „Saulos“ teatro vaikai. Dideli ir maži – visi 80 jie nedrąsiai pūtė scenoje esančias Å¡viesas – visoms užgesus, reiÅ¡kė, jog festivalis, kuriame  vaidinta, draugauta, kalbėta, būta, svajota, Å¡okta, kalbėta, gyventa – baigėsi. Į sceną pakviestas Kultūros centro direktorius Romas Matulis pirmiausia dėkojo visiems rėmėjams, dideliam būriui savanorių, o labiausiai teatro „Saula“ tėveliams. „Labai džiaugiuosi, kad tėveliai taip pat suprato festivalio svarbą ir iÅ¡girdę pasiūlymą „darom“, tam visi pritarė. Jie yra patys didžiausi Å¡io festivalio rėmėjai ir talkininkai“, – džiaugėsi festivalio sumanytojas. Visiems festivalio teatrų kolektyvams ir ekspertei dr. J. Elbers  įteiktos  Savivaldybės mero A. Klimo ir Kultūros centro direktoriaus R. Matulio pasiraÅ¡ytos padėkos bei festivalio nominacijos.

            Festivalis baigėsi. “Mažosios Melpomenės“ vėliava nuleista. Plungės kultūros centras iÅ¡laikė dar vieną tarptautinio pripažinimo egzaminą, kuris bus tęsiamas po dviejų metų.