Europos paveldo diena pažymėta Kuliuose

       Europos paveldo dienų (EPD) renginiai vyksta nuo 1995 m. Jie  skirti supažindinti plačią visuomenę su valstybių kultūros paveldu: analizuoti įvairias kultūros sritis, skatinti jauną kartą domėtis savo ir kitų šalių kultūros istorija.

       2014 metų EPD renginių tema – „XX amžiaus pradžios skonis“. Plungės rajono savivaldybė pasirinko temą  „XX amžiaus tautinio stiliaus beieškant“ ir „Žemaitijos krikštui 600 metų“. Renginio tikslas – praplėsti paveldo sąvoką, sužinoti, kad didžiulius kultūros lobius yra sukaupusios ir kaimo bažnyčios, supažindinti, kaip turimą paveldą susieti su dabartimi.

       EPD renginys prasidėjo rugsėjo 19 dieną Kulių kultūros centre. Puikus oras leido  renginį vesti lauke.  Į šventės atidarymą, vėliavos pakėlimo ceremoniją  atvyko garbingi svečiai: Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis, Kultūros paveldo departamento  Telšių teritorinio padalinio vadovas Antanas Eičas, Žemaičių Kalvarijos dekanato dekanas Julius Meškauskas, Kauno kunigų seminarijos propediautinio kurso vadovas kunigas Andriejus Sabaliauskas, Kulių Šv. vysk. Stanislovo bažnyčios klebonas Arvydas Mačiulis, rajono moksleiviai, mokytojai, verslininkai, Kulių miestelio gyventojai.

       Kulių bažnyčioje, į kurią persikėlė  renginio dalyviai, Žemaičių Kalvarijos dekanato dekanas Julius Meškauskas papasakojo apie tai, kokias vertybes turi ši bažnyčia,  priminė, kad čia tebestovi  senovinė krikštykla, kuo ir garsi Kulių bažnyčia.  Apie krikščionybės 600 metų jubiliejų, jos raidą klausėmės klebono iš Šiluvos Andriejaus Sabaliausko turiningos paskaitos. Mokiniai iš arti galėjo apžiūrėti bažnyčios liturginius reikmenis, naudojamus Šventose mišiose.

       Toliau renginys vyko Kultūros centre. Plungės akademiko Adolfo Jucio pagrindinės mokyklos mokiniai muziejininkai, jų vadovė Danutė Ardavičienė pristatė dokumentinį filmą „Kunigų šviesuolių įtaka Plungės krašto švietimo raidai“. Tai dokumentinis pasakojimas apie išskirtines asmenybes, dvasininkus, kurie žmones mokė rašto,  švietė, gydė. Filme pasakojama apie vyskupo Motiejaus Valančiaus  įsteigtas  parapines mokyklas, Jurgį  Ambraziejų Pabrėžą, leidusį vadovėlius, gydžiusį žmonės, Kazimierą Skrodzkį, skaityti išmokiusį pusę Kulių parapijos, Juozą Tumą, redagavusį lietuviškus leidinius, spaudos draudimo metais padėjusį knygnešiams.
  
       Kulių vidurinės mokyklos moksleiviai parengė įdomų literatūrinį – muzikinį montažą „Vaižganto deimančiukai“. Renginio dalyviai apžiūrėjo moksleivių parodą  „Senųjų kapinių kryžiai“, kurią pristatė „Babrungo“ pagrindinės mokyklos dailės mokytoja Jolanta Skersienė

       Po to visi šventės dalyviai  su mokytoja Zuzana Jankevičiene pasivaikščiojo Vaižganto takais, paklausė įdomaus pasakojimo apie Kulių praeitį, bažnyčios ansamblio statybą,  pastatų  atsiradimo istoriją, požemių istorijas.

       Šventė pasibaigė gamtoje – po klevais. Buvo apdovanoti mokiniai už dalyvavimą piešinių ir fotografijų „Senieji kapinių kryžiai“ konkurse, mokytojai, nuolatiniai Europos paveldo dienų dalyviai ir organizatoriai, lektoriai. Dainos ir šokio pakvietė folkloro ansamblio „Vaisgamta“. Tada visi tapome dalyviais: kartu dainavome,  šokome. Po ilgos dienos visus labai nudžiugino karšta arbata, kava ir plovas.

       Aktyviausi Europos paveldo dienos renginių dalyviai – „Saulės“ gimnazijos, Akademiko Adolfo Jucio, „Ryto“,  „Babrungo“ pagrindinių mokyklų moksleiviai ir mokytojai: D. Ardavičienė, A.Jakštas, J. Skersienė, V.Račkauskas, Kulių vid. mokyklos mokytojai, Švietimo skyriaus specialistė I.Gricevičienė. Nuoširdžiai dėkoju Kulių seniūnijos, bendruomenės žmonėms už pagalbą, M. Gulbinskienės vadovaujamiems „Vaisgamtos“ ansambliečiams už dainas ir šokius, mokyklos šeimininkėms už skanią vakarienę. Mūsų šventės dalyvių kasmet daugėja.

       Po gausių apdovanojimų ir vaišių, už kurias dėkingi Petrui Beinorui, Algirdui Pečiuliui, Sauliui Černeckiui,  Petrui  Drackiui, Dainai Martišienei, Kazimierui  Baginskui, atsisveikinome iki kitų metų.

Vitalina Šidlauskienė

Alfonso Beresnevičiaus, Sauliaus Narkaus, Lolitos Vaitkevičienės nuotraukos