Gamtos mėgėjai, Oginskių dvaro bičiulių klubas, Plungės Senamiesčio mokyklos gamtos būrelis, kuriam vadovauja mokytoja Alma Šakinienė, Plungės keliautojų klubas „Terra incognita“ ir „Saulutės“ draugija kovo 7-ąją minėjo 40-ies paukščių dieną. Jie, lydimi Plungės girininko Algimanto Krajino, patraukė į šalia Plungės esantį miškelį , kurį plungiškiai vadina Kripo giraite. Gamtos mėgėjai klausėsi jau sugrį žusių paukščių čiulbėjimo, girininko pasakojimo apie pas mus gyvenančius paukščius, žavėjosi atbundančia gamta ir rinko šiukšles. Po to P. Beinoro labdaros ir paramos fondas „Aitvarų namai“ talkininkus vaišino ant laužo išvirta arbata.
Prieš tai į domi diskusija vyko Plungės viešojoje bibliotekoje, kurioje dalyvavo Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis, Gamtos skyriaus vedėja Marija Jankauskienė bei vyriausioji specialistė Gitana Sidabrienė. Pristačiusi svečius, bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Zita Paulauskaitė kalbėjo apie bendrus projektus su Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, iškėlė problemą, kad mokyklose itin vangiai veikia gamtininkų būreliai, iš kurių tik pora žinomi rajone, pasakojo apie parke gyvenančius retus paukščius ir žvėrelius, kurie į rašyti į raudonąją knygą. Tarp jų – dančiasnapiai, kurie jau grį žo ir pasveikino Plungę, uldukai, šermuonėliai, šikšnosparniai.
M. Jankauskienė sakė, jog parke naktį klausėsi šikšnosparnių, kurie į sikūrę senojoje bibliotekoje. Ji taip pat užsiminė, jog parke reikėtų atlikti botaninius tyrimus, nes ant senųjų medžių yra į vairių kerpių, samanų, tarp kurių gali būti ir jau nykstančių rūšių. čŒia yra ir netyrinėtų smulkių augalėlių. Savo kolegei G. Sidabrienei vedėja patikėjo plačiau papasakoti apie šikšnosparnius, jų buveinių plėtrą, parodyti inkilų brėžinius, skaidres ir pakalbėti apie kitus miesto paukščius.
G. Sidabrienė sakė, kad Lietuvoje gyvena 15 rūšių šikšnosparnių, iš kurių 8 rūšys lieka žiemoti, 11 rūšių – į rašytos į raudonąją knygą. Apie 70 proc. visų šikšnosparnių – vabzdžiaėdžiai, 3 rūšys minta krauju (tokie šikšnosparniai Lietuvoje negyvena), o likusieji – vaisiaėdžiai arba minta varlėmis, žuvimis. Pas mus ir šių rūšių šikšnosparnių nėra. Lietuvoje gyvenantys šikšnosparniai ypač mėgsta grambuolius. G. Sidabrienė siūlė sodininkams ir daržininkams pagalvoti apie šikšnosparniams skirtus inkilus. Jie sunaikintų daug kenkėjų.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai, gamtininkai ir biblioteka pakvietė mokyklas, medžio gaminių į mones, gyventojus gaminti inkilus, ypač tokius, kuriuose galėtų apsigyventi nykstančios paukščių rūšys.
Informacija parengta pagal laikraščio „Žemaitis“ medžiagą