2015-01-15
Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir grąžinus žemę jos savininkams arba išdalijus naujakuriams, lietuvius apėmė statybų karštinė. Sovietiniai bendrieji planai nebegaliojo, o naujų nebuvo, tad statybos tapo daugiau ar mažiau chaotiškos. Žmonės statė namus, kūrė ūkius, vadovaudamiesi principu „aš taip noriu“. Ir nebuvo svarbu, nutiesti ar ne keliai ir gatvės, ar yra elektros linijos, pačios būtiniausios komunikacijos. Todėl ir Plungės, ir kaimyninių miestelių priemiesčiai (kaip, beje, ir kitų Lietuvos miestų) bei aplinkiniai laukai pasipuošė šiuolaikiniais namais. Šie namai – gražūs ir patogūs, tačiau tokios chaotiškos statybos sukėlė daug nepatogumų ne tik jų savininkams, bet ir savivaldybėms. Todėl dar 2008-aisiais Plungės rajono savivaldybė nusprendė pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2007–2013 metų parama ir parengti Platelių miestelio bei Kulių gyvenvietės teritorijų bendruosius planus.
Platelių miestelis pasirinktas todėl, kad čia kasmet vasaromis suplūsta vis daugiau turistų, o Kuliai – kaip patraukli gyventi vieta dėl netoliese esančios Klaipėdos. Platelių bendrojo plano projektas į vertintas 112 tūkst. litų. Didžioji šios sumos dalis (daugiau negu 95 tūkst. litų) gauta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Savivaldybės indėlis – beveik 28 tūkst. litų. Kuliams skirto plano projektas į vertintas šiek tiek daugiau negu 111 tūkst. Lt, iš kurių daugiau nei 94 tūkst. Lt – Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2007–2013 m. parama. Konkursą laimėjo ir planus, kuriuos Plungės rajono savivaldybės taryba patvirtino praėjusių metų gruodį vykusiame posėdyje, parengė UAB „Urbanistika“.
Kaip „Žemaičiui“ sakė Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Tomas Jocys, Plateliai, kuriuose gyvena apie 1000 gyventojų, šiuo metu užima 183, 3 hektaro. Kadangi dalis miestelio patenka į Nacionalinio parko teritoriją, plėtra numatyta už parko ribų – į vakarų pusę, Gintališkės link. Planuojama, jog miestelio teritorija padidės beveik 62 hektarais. Šiame plote numatyta ne tik gyvenamųjų namų zona, bet ir paslaugų, verslo, komercinių pastatų statyba. Yra ir pramoninė zona, kurioje stovi dar iš sovietinių laikų likę pramoniniai pastatai.
„Anksčiau tose vietovėse, kurios neturėjo teritorijų bendrųjų planų, norint ką nors statyti, pirmiausia reikėjo parengti detaliuosius planus. Ne taip seniai šio reikalavimo nebeliko, tačiau turėti bendrąjį planą – svarbu. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau gyventojas, pirkdamas sklypą, nežinojo, kas bus jo kaimynystėje – išaugs gyvenamasis namas, viešbutis, kavinė ar parduotuvė, nuo šiol tą žinos. Tai padės išvengti konfliktinių situacijų, kurių dabar dažnai pasitaiko.
Tiek Plateliuose, tiek Kuliuose suformuoti sklypai, tarp kurių nėra „sliekų“ – siaurų ir ilgų rėžių. Jie sukeldavo į vairių nepatogumų. Plateliuose numatyti 15–18 arų sklypai, kurių plotis negali būti mažesnis negu 20 metrų. Be to, nors miestelis plėsis ne nacionalinio parko teritorijoje, o už jo ribų, vis tiek teks laikytis kai kurių reikalavimų. Kodėl? Ogi todėl, jog plėtrai numatytas plotas patenka į vizualinę apsaugos zoną. Sakykim, parko teritorijoje pastatų aukštingumas – 8,5 metro, tuomet už jo ribų bus galima statyti ne aukštesnius kaip 9 metrų aukščio pastatus. Yra ir kitų reikalavimų.
Pagal bendrąjį Kulių planą ši gyvenvietė, užimanti daugiau negu 133 hektarus, plėsis į visas puses. Pagrindinė plėtra numatyta prie į važų į Kulius. Prie šios gyvenvietės pirmiausiai bus prijungtas Kumžaičių kaimas. Šiaurinėje dalyje, kur numatyta ir pramoninė dalis, Kuliai išsiplės beveik 60 ha, pramonei bus skirta ir dar viena vieta – beveik 20 hektarų plote, kur yra išlikusių gamybinių pastatų. Prie kitų dviejų į važų kaimas padidės beveik 5 ir beveik 10 hektarų. Tiek Platelių, tiek Kulių bendrųjų planų pagrindinė funkcija – išsaugoti šių miestelių savitumą.
Parengta pagal laikraščio „Žemaitis“ korespondentės Romos Mėčienės medžiagą
