Balandžio 11-oji – Tarptautinė sergančiųjų Parkinsono liga, arba raudonos tulpės, diena

2015-04-09

        Nedaugelis žmonių žino, kad sergančiųjų Parkinsono liga solidarumo gėlė – raudona tulpė. Prieš 25 metus vienas Nyderlandų sodininkas, sergantis Parkinsono liga, išvedė naują tulpės veislę, kurią pavadino „Daktaras Džeimsas Parkinsonas“. Raudona tulpė gavo šį vardą, pagerbiant anglų gydytoją D. Parkinsoną, kuris beveik prieš 200 metų pirmasis išsamiai aprašė šią ligą. 2005 metais, pažymint Pasaulinę Parkinsono liga sergančiųjų dieną Liuksemburge, raudona tulpė buvo patvirtinta Parkinsono ligos pasauliniu simboliu.

        Parkinsono liga po Alzheimerio ligos yra antra, labiausiai paplitusi lėtinė neurodegeneracinė liga, kuria serga apie 1 proc. vyresnių kaip 65 m. amžiaus žmonių. Dėl šio susirgimo sutrinka judesiai, nuotaika, pažinimo funkcija, gebėjimas ryti ir bendravimas.

        Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad sergamumas Parkinsono liga yra 25,6 atvejo iš 100 000 gyventojų. Daugelyje išsivysčiusių šalių, atitinkančių Šiaurės Europos šalių gyventojų amžiaus struktūrą, kasmet diagnozuojama nuo 12 iki 20 Parkinsono ligos atvejų 100 000 gyventojų.

          Pirminė Parkinsono ligos vystymosi priežastis kol kas nenustatyta.

        Spėjama, kad gali turėti reikšmės į vairūs veiksniai, pvz., egzogeniniai toksinai – gausus pesticidų ir herbicidų vartojimas, sumažėjęs vitamino E kiekis maiste. Pastarųjų metų tyrimų, analizuojančių cholesterolio ir Parkinsono ligos ryšį , duomenys – prieštaringi. Vieni autoriai nustatė, kad cholesterolio kiekio padidėjimas yra reikšmingas rizikos veiksnys 24–54 m. amžiaus asmenims, bet nerasta šios priklausomybės vyresniems. Panašu, kad kai kurie žmonės paveldi genetinį polinkį susirgti šia liga.

          Galimos priežastys, lemiančios antrinio parkinsonizmo vystymąsi:

  • kai kurių vaistų, ypač skiriamų gydyti psichikos sutrikimams, pykinimui, svaigimui, vartojimas;
  • apsinuodijimas anglies monoksidu (smalkėmis), manganu;
  • galvos smegenų traumos;
  • galvos smegenų kraujotakos sutrikimai (insultai);
  • augliai;
  • kitos retesnės nervų sistemos ligos.

          Parkinsono ligos simptomai:

  • kalbos ir pusiausvyros sutrikimai;
  • judesių sulėtėjimas;
  • eisenos pasikeitimai;
  • galūnių bei kūno sukaustymas;
  • galvos ir galūnių drebėjimas;
  • orientacijos pablogėjimas;
  • rijimo sutrikimas;
  • sulėtėjęs mąstymas.

        Dažniausiai iš pradžių pradeda drebėti viena ranka, rečiau koja, vėliau – kitos galūnės. Gali drebėti apatinis žandikaulis, galva, kartais ir visas kūnas. Drebėjimas matomas esant ramybės būsenai ar būnant tam tikroje pozoje. Jis sustiprėja susijaudinus, sumažėja judant ir išnyksta miegant.

        Parkinsono ligai būdinga lėtai progresuojanti eiga su skirtingu simptomų vyravimu. Reabilitacijos priemonės, jų apimtys priklauso nuo žmogaus funkcijų sutrikimo lygio, savarankiškumo kasdienėje veikloje. Pradinėje stadijoje taikomos reabilitacijos priemonės ambulatoriškai, toliau progresuojant ligai, jų daugėja, reikalinga visa reabilitacijos specialistų komanda. Reabilitacijos programa vykdoma stacionarinėmis sąlygomis ir toliau tęsiama namuose.  

        Ligoniai, kurie nori į gyti daugiau žinių apie Parkinsono ligą ir bendrauti tarpusavyje, gali stoti į Lietuvos Parkinsono ligos draugiją (LPLD), kuri į kurta 1997 m. Norintieji daugiau sužinoti apie draugiją gali tai padaryti interneto svetainėje www.parkinsonas.org.

 

VSB inf.

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.