Aukso medalininkas ir prizininkas pagerbti savame krašte

         Manoma, kad savame krašte pranašu nebūsi, bet sportininkai, pasiekę gerų rezultatų, to pasakyti negalėtų. Liepos 7-ą Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis priėmė ir pasveikino Europos žaidynių čempioną kanojininką Henriką Žustautą ir Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo čempionato bronzos medalininką Tomą Vaurą bei jų trenerius Edmundą Gelčinską ir Arvydą Vaitkų.

      „Malonu, kad buvo pasiektas fantastinis rezultatas. Dar džiugiau, kad mūsų kraštietis jį pasiekė ir pelnė ne bet kokį medalį, o auksinį“, – sutikdamas irkluotojus, kalbėjo Savivaldybės vadovas. Mero pavaduotojas Mindaugas Jurčius ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Kerpauskas taip pat džiaugėsi, jog plungiškiai tarp savo įtemptų treniruočių rado laiko atvykti į gimtąjį miestą pasidalyti įspūdžiais, patirtais išgyvenimais, pasiekus tokių aukštų rezultatų.

      „Malonu, kad nepamirštate. Smagu tokie pagerbimai, jaučiuosi dar labiau kilęs iš šio krašto. Esu žemaitis ir toks liksiu“, – nedaugžodžiavo aukso medalio laimėtojas H. Žustautas. Suprantama, jog visiems rūpėjo, koks jausmas apima tapus čempionu. Jaunasis sportininkas neslėpė, jog prie laimėjimų priprantama greitai. „Bet reikia nepamiršti, jog gali ir pralaimėti. Nors ir nemalonu, tačiau reikia mokėti ir pralošti“, – svarstė irkluotojas.

      H. Žustautas sakė, jog ilgai ir deramai pasidžiaugti laimėjimais jam neužtenka laiko, nes varžybų, čempionatų grafikas toks, kad, vos spėjęs parvažiuoti iš vienų, tuoj pradeda krautis lagaminus kitur. Kas svarbiausia geram rezultatui? „Dieną prieš varžybas treniruojuosi ne taip aktyviai, svarbu gerai maitintis ir išsimiegoti“, – pasakojo sportininkas. Tiesa, neslėpė, jog kartais su miegu nepavyksta susitvarkyti.

      Irkluotojas T. Vauras, paklaustas, kada bus auksas, atsakė trumpai: „Greitai.“ O ar greitai pastebimi galimi būsimi čempionai, medalininkai? „Potencialo iškart gal ir neįžvelgsi, bet visada pastebėsi tą, kuris nori sportuoti ir, svarbiausia, nori laimėti“, – kalbėjo E. Gelčinskas. „Norinčių ir galinčių yra daug, tik turimos priemonės ir bazės ne visada leidžia“, – pridūrė A. Vaitkus. Treneris užsiminė, jog šiuo metu didžiausia irkluotojų problema – kanojų gabenimas į varžybas, nes neturi tinkamos priekabos.

      Prakalbus apie sporto bazes, M. Jurčius sakė, jog dabar plungiškiai turi auksinį kozirį, kurį galės naudoti tardamiesi, ieškodami būdų ir lėšų, kaip pagerinti irklavimo sporto bazės būklę. „Žinokite, kad ne jūs vieni džiaugiatės savo laimėjimais, yra ir daugiau žmonių, kurie seka jūsų pasirodymus ir didžiuojasi, kad esate plungiškiai. Pažadame, kad jūsų vardu netiesiogiai naudosimės. Juk jūsų startų startas buvo Plungė“, – pusiau rimtai, pusiau juokais kalbėjo vicemeras.

      Sportininkams ir jų treneriams už Plungės vardo garsinimą įteikti padėkos raštai, simbolinės dovanos, gėlių puokštės. Atsiėmę apdovanojimus, irkluotojai neturės kada poilsiauti, juk reikia ruoštis už trijų savaičių vyksiančiam pasaulio jaunimo čempionatui.

Informacija paruošta pagal laikraščio „Plungė” medžiagą