2012-10-16
Gripas yra užkrečiamoji virusinė liga, kuri paprastai šaltaisiais metų mėnesiais plinta kaip epidemija. Pavojingos žmonių gripo epidemijos yra retos, bet kartkartėmis jos būna rimtesnės negu į prasti sezoniniai protrūkiai ir vadinamosios pandemijomis. Pandemija prasideda atsiradus naujam gripo virusui ir jam ėmus plisti visame pasaulyje taip pat lengvai, kaip į prastam gripui.
Gripas yra pavojingiausia liga iš visų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Pagrindinis būdas kovoti su gripu yra jo profilaktika. Pats veiksmingiausias metodas užkirsti kelią ligai yra vakcinacija. Vakcinacijos metu į organizmą į vedamas susilpnintas arba negyvas ligos sukėlėjas. Virusas, kuris yra vakcinoje, nesugeba sukelti ligos, tačiau stimuliuoja organizmo antikūnų gamybą. Å iuos antikūnus organizmas panaudoja kovai su virusu. Å iuo metu gaminamos vakcinos yra išgrynintos, kurios praktiškai nesukelia jokių neigiamų reakcijų. Planinė vakcinacija yra atliekama per metus. Spalis ir lapkritis – tinkamiausias metas skiepytis nuo šios ligos. Nemokamai nuo gripo skiepijami pavojingų gripo komplikacijų rizikos grupei priskiriami asmenys:
- vyresni nei 65 metų;
- bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kt.);
- gyvenantieji globos ir slaugos į staigose;
- medicinos darbuotojai.
Dėl skiepų rizikos grupei priskiriami asmenys turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Gripo profilaktika kur kas pigesnė ir efektyvesnė priemonė nei ligos gydymas.
Kaip elgtis gripo epidemijos metu?
- Reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojančias servetėles rankoms), ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus.
- Kosint ar čiaudint, užsidengti nosį ir burną (geriausia vienkartinėmis nosinaitėmis, galima užsidengti skepetaite, sulenkta alkūne).
- Panaudotas nosinaites nedelsiant išmesti tam skirtose vietose.
- Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis.
- Vengti masinių renginių, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose. Jei to išvengti neį manoma – dėvėti apsauginę kaukę.
- Susitikus su kitais asmenimis, vengti prie jų liestis (apkabinti, bučiuoti, spausti ranką).
- Pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį , gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį , nuovargį , viduriavimo ir vėmimo požymius), rekomenduojama likti namuose (iki 7 dienų), nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, laikytis ne mažiau kaip 1 m atstumu nuo kitų žmonių.
Persirgus gripu, susidaro ilgalaikis imunitetas. Deja, šis imunitetas neapsaugo nuo pasikeitusios struktūros gripo viruso. Viruso antigeninė sudėtis dažnai kinta, todėl Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų grupės reguliariai peržiūri vakcinų sudėtį . Kiekvienais metais Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja ateinančio gripo sezono vakcinos padermes, pagal kurias pradedama naujos sezoninio gripo vakcinos gamyba. Todėl jos kasmet būna kiek skirtingos ir jomis reikia skiepytis kiekvienais metais.
Parengė Daiva Zablockienė,
Plungės rajono savivaldybės
visuomenės sveikatos biuro
visuomenės sveikatos specialistė