Praėjusių metų liepos 30-ąją Plungė neteko paskutinio mūsuose gyvenusio žydo – tautodailininko Jakovo Bunkos, kuris visą savo gyvenimą buvo paskyręs kilniam tikslui – tragiškai žuvusių tautiečių atminimui Lietuvoje į amžinti. J. Bunkos rūpesčiu Plungės rajone buvo sutvarkytos visos anuomet krauju ir skausmu paženklintos žydų tautos žmonių masinių žudynių vietos. Dar vienas kilnus jo darbas – holokausto aukų memorialas, į kurtas Kaušėnuose. Pamiršti žydų tautos istoriją, kuri neatskiriama nuo mūsų – plungiškių – praeities, neleis ir praėjusį antradienį atidaryta Plungės žydų istorijos ekspozicija. Gausybė apie žydus ir jų gyvenimą Plungėje pasakojančių eksponatų į kurdinti šviesaus atminimo J. Bunkos ir jo žmonos Dalios dabar jau tuščiame bute, esančiame V. Mačernio gatvėje, Plungėje.
„Reikia žiūrėti, o ne manęs klausytis“, – kalbėjo J. Bunkos sūnus Eugenijus Bunka, kviesdamas apžiūrėti nedidelį muziejų primenančias erdves. Būtent E. Bunkai ir kilo idėja tėvų bute į rengti ekspoziciją, menančią Plungės žydų gyvenimą, jų nuopelnus ir kasdienybę. Jis pasakojo, kad tėvai šiame bute gyveno nuo 1969-ųjų, todėl, šio plateliškio į sitikinimu, tai – puiki vieta tokiai ekspozicijai.
Tiesa, gražios idėjos iniciatorius sakė, kad rudenį ekspoziciją planuojama perkelti į Plungės žemaičių dailės muziejaus patalpas. Tačiau iki tol visi, norintys prisiliesti prie žydų istorijos, susipažinti su žymiausiais mūsuose gyvenusios jų tautos atstovais, laukiami čia – J. ir D. Bunkų gyventame bute.
Fotografijose į amžinti ne tik plungiškiai ir aplinkinėse vietovėse gyvenę žydai, jų buitis, bet ir visame pasaulyje žinomi žydų tautos atstovai. Vieni tokių – Darbėnuose (Kretingos r.) gimęs vienas iš Izraelio valstybės vėliavos ir pinigų pavadinimo kūrėjų Dovydas Volfsonas, Tado Kosciuškos sukilime dalyvavęs Berekas Joselevičius bei vienas iš ryškiausių Amerikos estrados žvaigždžių – Elas Džolsonas.
Ekspozicijoje gausu ir tautodailininką J. Bunką menančių daiktų, iš kurių labiausiai išsiskiria jo drožiniai. Galima pasigrožėti ir turtinga suvenyrų kolekcija. Ją sukaupti kraštiečiui menininkui padėjo iš viso pasaulio Kaušėnų memorialą aplankyti atvykstantys žydai, kurie nepraleisdavo progos užsukti ir pas J. Bunką, pasigrožėti jo drožiniais. Prie iš į vairių pasaulio šalių atvežtų suvenyrų išrikiuoti ir kiti daiktai, kuriuos, pasak E. Bunkos, žydai naudodavo buityje, taip pat knygos, maldaknygės bei į vairių dokumentų kopijos. Ateityje ekspoziciją planuojama praturtinti Bunkų šeimos bei didesnių tautodailininko J. Bunkos kūrinių nuotraukomis.
E. Bunkos nuomone, jo tėvų bute į rengtą ekspoziciją turėtų būti į domu pamatyti jaunajai plungiškių kartai, tai jiems padėtų geriau pažinti savo gimtojo miesto istoriją, kurios neatskiriama dalis yra ir čia gyvenę žydai.
Informacija parengta pagal laikraščio „Žemaitis“ korespondentės Gintarės Karmonienės medžiagą