Pradėjus šilti orams, ledas ant upių ir ežerų kasdien tampa vis silpnesnis ir pavojingesnis, dėl to kasmet į vyksta nemažai skaudžių nelaimių. Siekdami jų išvengti, primename gyventojams, kaip elgtis ant užšalusių vandens telkinių.
Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas yra melsvo arba žalsvo atspalvio, o balkšvas, matinis ar gelsvas – netvirtas, nes jis jau yra korėtas. Tad prašome nelipti ant klastingo pavasarinio ledo. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame į šąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat ledas, esantis arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur į teka upeliukai arba yra šaltiniuotos vietos. Ledas ypač pavojingas atodrėkių metu.
Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu, reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grį žti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis, ir jame gali būti į trūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu.
Jei į lūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kur atėjote, o ne į priekį . Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Užšliaužus ant jo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto, reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiektumėte saugią vietą.
Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą, ir skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112.
Gelbstint reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę drabužiai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas į lūš. Ledas išlaiko žmogų tik už 3 – 4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir, atsigulę ant ledo, sudaryti grandinę iki eketės. Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusį jį pristatyti į saugią vietą. čŒia nukentėjusį jį būtina ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais drabužiais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
Gautas pranešimas, kad ypač nesaugus darosi Platelių ežero ledas, dėl ledo nestiprumo jau neišvengta nelaimių. Todėl prašome Plungės rajono gyventojų – būkite atsargūs ant užšalusių ir jau tirpstančių vandens telkinių.
Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyrius