Ar saugus vanduo iš šulinio?

2017-07-07

Skaidrus, švarus ir skanus vanduo iš šulinio yra mėgiamas nereto gyventojo, kurio namų valdos nėra prijungtos prie centralizuotų geriamojo vandens tinklų. Nors to niekaip nepamatysi, neužuosi ir nepajusi, toks vanduo gali būti gana stipriai užterštas ir nesaugus vartoti. Todėl gyventojai privalo būti sąmoningi ir patys pasirūpinti geriamojo vandens sauga ir kokybe, tinkamai į rengti ir eksploatuoti šulinius, saugoti juos nuo taršos.

Šachtinių šulinių vandens tarša gali atsirasti dėl netinkamos žemės ūkio veiklos (naudojant per daug trąšų, mėšlo), dėl nutekėjimų iš sąvartynų, fermų, kitų objektų. Reikėtų atminti, kad 20 metrų spinduliu aplink šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ir skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą, kuri gali būti vandens užteršimo šaltiniu. Šulinio sienos turėtų būti sandarios, antžeminė dalis iškilusi ne mažiau kaip 80 cm virš žemės paviršiaus. Šulinį būtina dengti dangčiu, vandenį semti tik tam skirtu kibiru.

Šulinių savininkai, besirūpindami naudojamojo vandens sauga ir kokybe, ne rečiau kaip vieną kartą per metus privalo organizuoti vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą. Geriausiai tai atlikti kiekvieną pavasarį , tirpstant sniegui ir prasidėjus potvyniams, nes tam tikra teršalų dalis gali patekti ir į požeminius vandenis. Atliekant šulinių vandens saugos ir kokybės tyrimus, turi būti nustatytas bent žarninių lazdelių skaičius, žarninių enterokokų skaičius; nitratų, nitritų, amoniako kiekis, permanganato indeksas, savitasis elektrinis laidis. Geriamojo vandens mėginiai laboratoriniams tyrimams priimami Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Telšių poskyryje (Luokės g. 99, Paežerės km., Telšių r., tel. (8 444) 78 717).

Užterštame šulinio vandenyje dažniausiai aptinkama per daug azoto junginių: nitritų, nitratų, amonio. Nitritai pavojingi kūdikiams, ypač iki trijų mėnesių amžiaus. Nitratai, patekę į žmogaus organizmą, tampa kancerogeninėmis medžiagomis, galinčiomis sukelti vėžį . Ilgą laiką vartojant tokį geriamąjį vandenį , gali atsirasti sveikatos problemų. Svarbu žinoti, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šios cheminės medžiagos nepašalinamos nei filtruojant buitiniais vandens filtrais, nei virinant. Taip pat vandenyje gali būti nustatyta mikrobiologinė tarša – rasta žarninių lazdelių, enterokokų, klostridijų ar kitų patogeninių mikroorganizmų, kurie gali tapti ūmių žarnyno susirgimų ir kitų užkrečiamųjų ligų priežastimi. Prieš geriant tokį vandenį ar naudojant maistui gaminti, rekomenduojama bent vieną minutę jį pavirinti, o pačius šulinius nedelsiant išvalyti ir dezinfekuoti.

Šulinius rekomenduojama valyti kartą per metus. Prieš valant šulinį , išpumpuojamas ar išsemiamas vanduo, išvalomas dugnas, nuvalomos rentinio sienelės, jeigu reikia, – suremontuojamas. Dumblas užkasamas 0,5 m gylio duobėje, iškastoje ne mažesniu kaip 20 m atstumu nuo šulinio, prieš tai užpylus 10% chlorkalkių tirpalo.

Išvalyti šuliniai dezinfekuojami, kai vandens mikrobiologiniai rodikliai neatitinka saugos ir kokybės reikalavimų ir profilaktiškai – esant užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, plintančių per vandenį , rizikai, į rengus naują šulinį ar jį suremontavus. Šulinių dezinfekciją gali atlikti į monės, turinčios privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo licenciją.

Jeigu šulinio vanduo neatitinka reikalavimų, rekomenduojame maistui naudoti fasuotą vandenį iš parduotuvių ar, esant galimybei, prisijungti prie centralizuoto vandens tiekimo. Atkreipkime dėmesį , kokį vandenį geriame, ir neleiskime, kad užterštas vanduo būtų vartojamas mūsų ir mūsų vaikų!

Gintarė Vaišnoraitė,
Plungės rajono savivaldybės administracijos
Vietos ūkio ir turto skyriaus specialistė (ekologė),
tel. +370 448 73139,
el. p. gintare.vaisnoraite@plunge.lt

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
X

    Kalba