Ar saugus šachtinių šulinių vanduo?

Gyvenamųjų individualių namų kvartaluose, kaimo vietovėse, kuriuose nėra centralizuotų inžinerinių tinklų, daugelis žmonių maisto gaminimui vartoja šachtinių šulinių vandenį. Norint vartoti saugų ir kokybišką šulinio vandenį, reikia tinkamai pasirinkti šulinio vietą, jį įrengti ir prižiūrėti.

Kodėl ne visada šulinių vanduo saugus?

Šulinių vandens tarša gali atsirasti dėl netinkamos žemės ūkio veiklos (naudojant per daug trąšų, mėšlo), nutekėjimo iš sąvartynų, fermų ir kitų taršos objektų, dėl kurių vanduo užteršiamas nitritais ir nitratais. Vandens užterštumą nitratais ir nitritais taip pat gali lemti netinkamas šachtinio šulinio vietos parinkimas, įrengimas bei priežiūra. Šulinio vanduo nėra saugus ir dėl pačios šulinio konstrukcijos, nes per plyšius į šulinį gali patekti įvairiomis medžiagomis užteršti polaidžio vandenys, dėl to gali pakisti šulinio vandens kvapas ir skonis. Lietus, sniegas, skverbdamasis į gruntą surenka įvarius teršalus, esančius paviršiuje, ir šie patenka į sekliuosius požemio sluoksnius, kurių vandenį mes ir semiame iš šulinių. Taip pat derėtų atminti, kad 20 m atstumu apie šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ar skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą, kuri gali tapti vandens taršos priežastimi.

Nitratai kelia grėsmę sveikatai

Specialistai atkreipia dėmesį, kad turėtume vartoti tik saugų vandenį, t.y. tik įsitikinę, kad jis neužterštas kenksmingomis medžiagomis iš aplinkos, todėl šulinių ir gręžinių vandens kokybę rekomenduojama reguliariai pasitikrinti laboratorijoje. Šachtinių šulinių vanduo neretai yra užteršiamas šulinio aplinkoje esančiomis organinėmis medžiagomis. Organinį vandens užterštumą parodo nitratų ir nitritų koncentracija vandenyje. Nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šie pavojingi sveikatai teršalai nepašalinami vandenį virinant. Priešingai, išgaravus daliai vandens, teršalų padaugėja. Į kraują patekę minėti azoto junginiai lengviau jungiasi su hemoglobinu negu deguonis, dėl to sutrinka deguonies pernešimas į audinius. Tai ypač pavojinga kūdikiams, kuriuos gali ištikti mirtinai pavojingas deguonies bado priepuolis. Nitratai ypač kenksmingi ir vaisiui. Mokslininkai nustatė, kad nėščiosioms, vartojančioms nitratais užterštą vandenį, dėl pastovaus deguonies stygiaus kraujyje gimsta mažesnio svorio ir silpnesni kūdikiai. Dėl kenksmingo nitratų poveikio lėtėja fizinis bei psichinis vystymasis, silpnėja imuninė sistema, vaikai dažniau serga.

Primename, kad nėščiosios ar turinčios kūdikių iki 6 mėn. amžiaus šeimos apie maistui naudojamą šulinio vandenį turi pranešti savo šeimos gydytojui, kuris apie tai praneša Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC). Pagal gautą pranešimą NVSC specialistai organizuoja šulinio vandens tyrimus. Šioms šeimoms tyrimai vieną kartą atliekami valstybės lėšomis, tad pačioms nei už mėginio paėmimą, nei už ištyrimą mokėti nereikia.

Šulinių vandens tyrimo rezultatai

NVSC Telšių departamento Plungės skyrius 2021 m. Plungės r. savivaldybėje suorganizavo 21 šachtinio šulinio, kurio vandenį maistui naudoja nėščiosios ar kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus, vandens tyrimus. 3 šachtinių šulinių vanduo pagal tirtus cheminius rodiklius neatitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reglamentuojamų verčių. Geriamajame vandenyje leidžiama nitratų norma – iki 50 mg/l, nitritų – iki 0,50 mg/l.

Rietavo savivaldybės teritorijoje 2021 m. nebuvo ištirta šachtinių šulinių, kurių vandenį naudoja nėščiosios ar šeimos, turinčios kūdikių iki 6 mėn. amžiaus, vanduo, nes iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų negauta pranešimų apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, kurie maistui naudoja šulinio vandenį.

Svarbu pasirūpinti šulinių vandens kokybe

Specialistai primena, kad labai svarbu tinkamai prižiūrėti šulinį: kasmet vandenį išsemti, išvalyti šulinio dugną ir rentinio sieneles, esant reikalui suremontuoti. Rentiniuose neturi būti plyšių, per kuriuos į šulinį galėtų patekti lietaus ir polaidžio vanduo, nuotekos.

Kadangi šulinių savininkai patys rūpinasi naudojamo vandens sauga ir kokybe, rekomenduojama ne rečiau kaip kartą metuose organizuoti vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą.

Rūpindamiesi šulinio vandens sauga ir kokybe, rūpinatės savo sveikata ir gerove.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Telšių departamento inf.

Įvertinti naujieną

Visi komentarai

Komentarų nėra
Skip to content
This site is registered on wpml.org as a development site.