Ar išsaugosime Plungės medinę architektūrą?

2012-06-12
Be kategorijos

       
      Gyvendami istorinėje aplinkoje, mieste, kuris formavosi Å¡imtus metų, – nesvarbu, koks mūsų iÅ¡silavinimas ar specialybė, verslininkai, architektai, kiekvienas centrinės miesto dalies gyventojas, kuris neretai gyvena name, senesniame nei jis pats, – visi susiduriame su nelengvu pasirinkimu, nuo kurio priklauso, kokią Plungę iÅ¡saugosime ateities kartoms. Ar Å¡vęsdami miesto gimtadienį – savivaldos metines – turėsime kuo didžiuotis? Ar miesto svečiai, vaikÅ¡čiodami po mūsų miestą, ir ateityje turės galimybę pajusti jos praeitį, medinės architektūros subtilų grožį ir brandą? Juk apie kiekvieną žmogų neretai galima spręsti iÅ¡ to, kokioje aplinkoje jis gyvena.
      Å iuo metu savivaldybės architektams neretai pati sudėtingiausia užduotis yra apsaugoti senus pastatus nuo jų naujų savininkų, kol jie nespėjo suvokti kokybės, kurią Å¡ie pastatai įgijo dėl savo amžiaus. Tačiau ar tai įmanoma padaryti, kol miesto gyventojai nejaučia atsakomybės dėl savo vykdomos veiklos ir jos daromo neigiamo poveikio miestui? Kodėl, norėdami atnaujinti savo iÅ¡vaizdą, einame pas kirpėją, o namų fasadus keičiame nepasitarę su architektais? Galbūt todėl neretai atrodome daug gražiau, nei namai – miestas,  kuriame gyvename.
      Plungės mieste ypač gausu senųjų medinių pastatų. Tarp mūrinių pastatų įsiterpę seni mediniai namukai tokie paprasti, kad sykiu ir nepastebimi ar tiksliau – nerėžiantys akies savo „originalumuâ€, kurio taip vaikosi dabartiniai architektai. Vietomis dar yra iÅ¡likusi visa medinukų eilė. Galbūt kai kas pasakytų, kad tai tik apgriuvusios lūÅ¡nos. Ir vis dėlto gerai prižiūrimas medinis pastatas gali tverti ne ką trumpiau, nei kad mūrinis, o apgriuvusi lūÅ¡na – atgyti.
      Ne tik Plungė, bet ir kiti Lietuvos miestai ir miesteliai dar puoÅ¡iasi senaisiais mediniais pastatais. Roros, NorvegijaMedinukų kvartalai Lietuvos miestuose yra viena iÅ¡ urbanistinių vertybių, leidžiančių „skaityti“ miesto istoriją. Vakarų Europa medinių miestų kvartalų neteko XVIII-XIX a. sparčiai vystantis pramonei. Nors, pavyzdžiui, Å iaurės Europoje medinių kvartalų miestuose gana gausu. Vienas jų – medinis Brygenas, Bergeno senamiesčio dalis, bei centrinės Norvegijos kalnakasių miestas Roros. 
      Skandinavijos Å¡alyse iÅ¡saugoti medinį paveldą tapo ne tik valstybės, bet ir visuomenės rūpesčiu. Bet koks senas pastatas remontuojamas labai apgalvotai, stengiantis nenukrypti nuo tradicinės architektūros normų. Tvarkydama ir prižiūrėdama medinį paveldą, ypač daug pasiekusi Norvegija.
      Deja, Lietuvoje dauguma senųjų medinių pastatų savininkų nevertina Å¡ios architektūros. Dominuoja nuostata, kad medinis pastatas yra nepakankamai tvirtas, neilgalaikis, nepatogus ir nemodernus bei neprestižinis. Plačioji visuomenės nuomonė apie medinį paveldą, ir dažnai apie paveldą apskritai, jei tik jį reikia asmeniÅ¡kai prižiūrėti, yra neigiama. Paveldas geriausiu atveju suvokiamas kaip vertybė, tačiau kelianti problemų. Visuomenė nepakankamai informuota, kad pati aktyviau įsitrauktų į saugojimo procesą, o ne darytų tai tik todėl, kad liepia įstatymai. Todėl net ir jų tobulinimas ar lėÅ¡ų skyrimas nepadeda iÅ¡saugoti medinio paveldo, ypač oficialiai neįraÅ¡yto į registrą, kartu neÅ¡viečiant pastatų savininkų / valdytojų, visuomenės apskritai, kodėl ji turėtų siekti juos iÅ¡saugoti, kokią vertę jie turi ir kokia iÅ¡ to nauda.
      „Pastato amžių mes privalome priimti kaip neiÅ¡vengiamą egzistavimo formą, kaip jo teikiamą grožį. Atsargi ir statinio nežalojanti technologija padeda mums sustabdyti, sulėtinti senėjimą, o kuo mažiau keisime, tuo daugiau perduosime ateinančioms kartoms. Garbingas pastato senėjimas yra tikras grožio iÅ¡gyvenimas, kurį privalome saugoti“, – raÅ¡o Ove Hidemark, restauracijos profesorius iÅ¡ Å vedijos aukÅ¡tosios meno mokyklos architektūros fakulteto.
      Dar viena svarbi aplinkybė, kuri turėtų paskatinti savininkus tinkamai saugoti ir prižiūrėti medinius pastatus, yra vis plačiau atsiveriančios kultūrinio turizmo galimybės. Skandinavijos medinis paveldas seniai tapo masalu į Å¡į regioną vykstantiems turistams. Lietuva taip pat turi, ką parodyti ir kuo didžiuotis. „Aklų langų“ „grožis“. Gyvenamasis namas, pastatytas 1933 m., Laisvės al. 11, PlungėButas ar vieÅ¡butis autentiÅ¡kame mediniame name yra didelė vertybė, ir jos kultūrinė bei materialinė vertė su metais tik augs.
      Neigiamas požiūris į medinį statinį lemia medinių statinių naikinimą jų remonto metu: mediniai namai yra perstatomi, nepaisant jų autentiÅ¡kos formos, detalių; medinės sienos užmūrijamos plytomis ar padengiamos plastikinėmis lentomis, mediniai langų rėmai pakeičiami plastikiniais. Langai dažnai praranda nuostabius segmentinius padalijimus, pakeičiant juos vientisu stiklu. Kažkas yra taikliai pastebėjęs apie tokius langus be padalijimų, aklus langus – jie tarsi tuÅ¡čia akiduobė, iÅ¡durtos akys.

 

      Dauguma Å¡ių namų yra bendra nuosavybė. Å is faktas lemia nesusiÅ¡nekėjimą tarp savininkų, todėl dažnai nukenčia pastato vieningumas: ne vienas Plungės medinukas skirtingomis spalvomis padalytas į atskiras dalis; dažnai į gatvę ar kiemą žvelgia skirtingų formų bei spalvų langai, labiau prasigyvenę būtinai įsistato plastikinius ir neretai vientisus langus. Paradoksalu, tačiau seniau būtent pasiturintieji būdavo tais meno ir kultūros rėmėjais,  mecenatais, fundatoriais, kurie prisidėdavo prie bendrojo gėrio, prie kultūros klestėjimo.

Langų įvairovė. Gyvenamasis namas, pastatytas 1927 m., Vytauto g. 8, Plungė
Langų įvairovė. Senamiesčio a. 7, 9, Plungė
Bendrasavininkių „nesusikalbėjimo“ rezultatas – lopiniuoti, namų fasadai
Apleista namo dalis. Gyvenamasis namas, pastatytas 1919 m., Dariaus ir Girėno g. 15, Plungė

Dabar verslininkai neretai „papuoÅ¡ia“ savo pastatus plastiku, skarda, visiÅ¡kai negalvodami, kaip atrodys miestas. O miesto architektūra prasideda nuo statinio detalės – slenksčio, durų, lango, stogo ar stogelio – ir plečiasi, apimdama pastatų visumą, kuri formuoja bendrą miestovaizdį. 
     

      Pasitaiko, kad dalis pastato sienų padengiamos plastikinėmis lentomis, kita namo dalis lieka su senosiomis, medinėmis. Namų durys taip pat iÅ¡siskiria spalvų bei formų įvairove. Nemaža dalis medinių namų yra apleisti.
     
      Medinio namo restauravimas, atkuriant senuosius jo elementus pagal iÅ¡likusius pavyzdžius – siektinas tikslas. Tačiau ir renovuojant galima iÅ¡saugoti namo charakterį, o galima ir negrįžtamai jį sunaikinti. Labai svarbu pasirinkti tinkamus namo pertvarkymo, Å¡iltinimo ir apdailos būdus.
      Å vedijos specialistai Baltijos Å¡alių ir Lenkijos medinio paveldo savininkams yra parengę penkias patarimų, kaip prižiūrėti ir restauruoti senus medinius namus, knygas. Jas galima rasti Kultūros paveldo departamento tinklalapyje www.kpd.lt/patarimai.
      Blogiausia, kai namai renovuojami dalimis, atskiri savininkai tvarkosi, nežiūrėdami pastato visumos, neturėdami parengto projekto. Mediniuose namuose ypač reikėtų vengti plastiko ir kitokios sintetinės apdailos, kuri trukdo medžiui „kvėpuoti“.
      Tinkama medinių pastatų priežiūra ir restauravimas Plungėje yra retas reiÅ¡kinys. Suvokdami, kad mediniai namai kuria savitą Plungės veidą, bandykime Å¡ią situaciją keisti. Todėl praÅ¡ome visų, kurie ruoÅ¡iasi renovuoti savo būstą, nedaryti to savavaliÅ¡kai, bet ateiti į Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių, kurio specialistai nemokamai parinks fasadų spalvas, langų sudalijimo būdus.
      Žinoma, žmonių supratimas apie senųjų statinių vertingumą neprabus per vieną dieną. Tokie procesai vyksta gana lėtai, o sąmoningumas pradedamas ugdyti dar vaikystėje.
      Tikimės, kad veiksmingas Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistų ir statinių savininkų bendradarbiavimas kels savininkų pasididžiavimą turima nuosavybe.
      Vėliau ruoÅ¡iamės Savivaldybės tinklalapyje skelbti tinkamai renovuotų pastatų pavyzdžius. Na, o kol kas randame tik pavienius sėkmingai sutvarkytus medinukus, kurie, kaip viltingas ženklas, suteikia tikėjimo, jog ir Plungėje tradicinė medinė architektūra bus pradėta vertinti kaip reikÅ¡minga tautinio paveldo dalis.

 

      Kol visuomenė nesuvoks medinės architektūros verčių ir reikÅ¡mingumo, tol vienintelė priemonė apsaugoti pastatus nuo jų darkymo ir naikinimo yra teisinės sankcijos.
      Primename, kad dėl savavaliÅ¡kos statybos gresia administracinė nuobauda. Ne tik naujo statinio statyba, bet ir esamo rekonstravimas, remontas ar nugriovimas, neturint Å¡iems darbams leidžiančio dokumento (kai jį turėti privalu), laikoma savavaliÅ¡ka statyba.
      Atvejai, kada yra privaloma gauti atitinkamų institucijų įgaliotų valstybės tarnautojų raÅ¡ytinius pritarimus statinio projektui, yra apraÅ¡yti Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ Teisingas požiūris į tradicinę architektūrą. Renovuotas gyvenamasis namas, pastatytas 1930 m., J.Tumo-Vaižganto g. 59, Plungė(Žin., 2010, Nr. 116-5944) 6 priede. Vadovaujantis Å¡io priedo nuostatomis, keičiant pastato fasado ar Å¡laitinio stogo dangą; pastato fasade iÅ¡ gatvės pusės užtaisant esamus langus, duris, kitas angas; įstiklinant daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato balkonus, lodžijas, terasas ir kt.; keičiant pastato fasado elementus į kitokios iÅ¡vaizdos ar įrengiant naujus, raÅ¡ytiniai pritarimai paprastojo remonto apraÅ¡ui privalomi, jei Å¡ie darbai atliekami mieste, saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.
      Gal daug kam reglamentų reikalavimai nėra aiÅ¡kiai suprantami ir net perskaičius aiÅ¡kiau nepasidaro, tačiau kiekvienas gali užeiti į Plungės savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių (Vytauto g. 12, Plungė, 419, 424 kab.) ir gauti paprastą paaiÅ¡kinimą, atsakymą ar specialistų patarimą, kuris nieko nekainuoja.

 

Kristina KrikÅ¡tanaitė
Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja, vyriausioji architektė
Tomas Jocys
Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas

 

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
X

    This site is registered on wpml.org as a development site.