Alsėdžių stovyklautojai kūrė poilsio erdves

     Liepos 25-28 dienomis Alsėdžiuose vyko edukacinė stovykla „Keliaujančios architektūros dirbtuvės 2013“. Mokykla šiai stovyklai pradėjo ruoštis nuo pat metų pradžios. Pirmiausia teko rašyti projektą, paskui, perėjus vertinimo atranką, prasidėjo pasirengimo darbai – medžiagų ruošimas, darbų derinimas su fondu, kol galiausiai sulaukėme ir stovyklos pradžios.

     Pirmą dieną atvykus studentams savanoriams jiems buvo surengta ekskursija po istorines Alsėdžių miestelio vietas.

     Stovyklautojai, padedami VšĮ „Architektūros fondas“ studentų savanorių, ieškojo miestelyje vietų, kurias vaikai norėtų pakeisti ar naujai įprasminti. Smagu, kad balsavo, jog smagiausia susibūrimo vieta yra prie mokyklos. Mokyklos aplinką supa daug aktyviam poilsiui skirtų zonų – erdvios krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelės. Nuspręsta, kad labiausiai trūksta pasyviam poilsiui ir susitikimams skirtos erdvės, kurią imta kurti prie mokyklos bendrabučio. Čia per tris dienas atsirado nauja erdvė, skirta pasyviam poilsiui. Šioje vietoje sumontuotos sūpynės, smagiomis spalvomis pražydo suoliukai, atsirado vaikų mėgstami žaidimai „Klasė“ ir „Twisteris“.

     Šios stovyklos tikslas – išmokyti vaikus sukurti malonią aplinką iš vietoje randamų nenaudojamų įvairių atliekų. Atkakliai buvo  ieškoma, iš kokių medžiagų įgyvendinti idėjas: sugalvojama-projektuojama, aptariama-suderinama, gaminama-pastatoma. Spalvinama, šlifuojama, pjaunama, šluojama, matuojama.  Darbas prasidėdavo anksti ryte ir baigdavosi gerokai po 22 ar net 23 valandos. Liūdėti ir nuobodžiauti niekam nebuvo laiko. Darbas vijo darbą, pavargusiuosius atgaivindavo trumpučiai linksmi žaidimai, mankštos pertraukėlės ar trumpa tinklinio partija.

     Pasibaigus stovyklai, savanorių grupės vadovė Rasa Cėplaitė interviu LRT laidai „Ryto alegro“ džiaugėsi, jos Alsėdžiuose į stovyklą susirinkę vaikai buvo labai motyvuoti, pareigingi ir darbštūs, todėl, anot jos, pavyko padaryti labai daug darbų.

     Stovyklos nariai paskutinę stovyklavimo dieną savo sukurtus darbus pristatė vietos bendruomenei, tėveliams, mokytojams. Stebint tai, ką vaikai padarė, sunku ir patikėti, kad visa tai sukurta per tokį trumpą laiką. Vaikai įgavo neįkainojamos patirties, pradedant nuo statybinių darbų abėcėlės iki pasiekto rezultato pristatymo. Susipažino, kokių gebėjimų turi turėti būsimas architektas, į kokias detales atkreipti dėmesį,  pradedant keisti savo aplinką.

     Už visas geras emocijas, kantrybę, bičiulystės jausmą norisi padėkoti visiems savanoriams ir ypač jų komandos lyderei , VGTU architektūros studentei Rasai Cėplaitei.

Daiva Gramalienė,
stovyklos koordinatorė