Kovas Europos Tautų taurės turnyro 2B diviziono turnyre pradėjusi Lietuvos rinktinė sulaukė pastiprinimo iš tolimosios Australijos. Dėl Lietuvos rinktinės specialiai į mūsų šalį grįžo Artūras Rachimovas. Plungėje savo sportinį kelią pradėjęs regbininkas džiaugiasi galimybe padėti savo šalies komandai. Tai jis sutiko padaryti, nepaisydamas to, kad prieš kelias dienas tavo tėvu.
„Kaip bebūtų sunku, turiu galimybę žaisti Lietuvos rinktinėje ir tai mane veda į priekį. Tikiu, kad po daugelio metų sūnus manimi didžiuosis ir būsiu pavyzdys jam“, – pasakojo A. Rachimovas.
A. Rachimovą pakalbinome prieš artėjančias rungtynes Šiauliuose su Vengrijos rinktine.
– Savo sportinį kelią pradėjote Plungėje. Kaip atsitiko, kad užsikrėtėte regbio virusu?
– Regbį pradėjau lankyti būdamas 12 metų. Prieš tai lankiau futbolo treniruotes, bet buvau išmestas dėl to, kad praleidau dėl ligos keletą treniruočių, o treneriams apie sirgimą nepasakiau. Po to praėjo keli mėnesiai, ir brolis pradėjo lankyti regbio treniruotes, todėl ir aš norėjau išbandyti kitą komandinę sporto šaką. Apskritai buvau aktyvus, labai mėgau sportą, nors „regbis“ tuo metu skambėjo kaip egzotika. Mano pirmas treneris buvo Ričardas Skrinskis. Jau po dviejų savaičių žaidžiau pirmas rungtynes ir man padarė įspūdį tai, kad greitai galėjau save realizuoti.
– Kokie geriausi prisiminimai iš laikų, praleistų Plungėje?
– Visada didžiavausi, kad esu iš Plungės, kad galiu atstovauti savo mylimam klubui. Esu bandęs raginti visus savo draugus užsiimti šia sporto šaka ir nemažai jų esu atvedęs į treniruotes. Vienus prikalbinti būdavo lengviau, kitus sunkiau. Vieną draugą kalbinau 2,5 metų, ir tos pastangos nenuėjo veltui, nes jis tavo vienu iš svarbiausių žaidėjų Plungėje.
– Ką jums reiškia atstovauti Lietuvos regbio rinktinei?
– Sakoma, kad svajonės pildosi. Aš tuo tikiu. Bėgant metams, nuo treniruočių pradžios norėjau ir svajojau atstovauti savo amžiaus šalies rinktinei. Su jaunių rinktine teko pabuvoti Paryžiuje, pasaulio regbio čempionate. Tai buvo pirma išsipildžiusi svajonė, jaučiausi nežmoniškai laimingas. Po to tikėjau ir žinojau, kad, jei dar labiau stengsiuosi, galbūt vieną dieną pateksiu į vyrų rinktinę. Ir tai įvyko. Tai pareikalavo daug užsispyrimo, pasiaukojimo, pastangų bei tikėjimo. Atstovauti savo šaliai kiekvienam sportininkui yra didelė garbė.
– Kaip atsidūrėte Australijoje? Ką ten veikiate?
– Australija buvo ta šalis, apie kurią, dar būdamas visai mažas, svajojau. Todėl, pasitaikius galimybei, nusprendžiau ten nuvykti. Šiuo metu dirbu, mokausi ir lankau regbio treniruotes.
– Kaip Australijoje vertinamas regbis?
– Regbis Australijoje – sporto šaka numeris vienas. Kaip Lietuvoje krepšinis, taip ten – regbis. Atrodo, kad visi tik jį ir sportuoja. Net oro uoste patikrą lengviau pereiti, kai pasakau, kad vykstu atstovauti savo šaliai regbio varžybose.
– Neseniai tapote tėvu. Kodėl nusprendėte leistis į tokią tolimą kelionę?
– Regbis – mano pirma meilė. Šį kartą apsisprendimas buvo labai sunkus, nes prieš kelias dienas tapau tėvu. Buvo sunku palikti ką tik gimusį sūnų ir šeimą. Tačiau, kad ir kaip bebūtų sunku, galvoju, jog turiu gerą galimybę žaisti Lietuvos komandoje. Tai mane vedė į priekį. Tikiu, kad po daugelio metų sūnus manimi didžiuosis ir būsiu jam pavyzdys.
– Ką galite pasakyti apie atsinaujinusią Lietuvos rinktinę ir trenerį iš PAR?
– Permainas vertinu teigiamai. Rinktinėje turi žaisti geriausi ir labiausiai regbiui atsidavę žmonės. Labai smagu, kad rinktinė turi aukšto lygmens specialistą. Tikiu, kad su šiuo treneriu rinktinė pasieks visus užsibrėžtus tikslus. Mes turime mokytis iš geresnių, norėdami patys tapti gera komanda.
Informacija parengta pagal „www.delfi.lt” medžiagą
N. Jakimavičiaus nuotraukoje Artūras Rachimovas – pirmas iš dešinės