2024-ieji – Žemaitiško rašto metai

2023-12-27

Gruodžio 22-ąją Plungės rajono savivaldybės taryba rinkosi į paskutinįjį šių metų posėdį.

Pasveikinus gruodžio mėnesį gimusius Savivaldybės tarybos narius – Algirdą Pečiulį, Adomą Zamulskį ir Audrių Misiūną, imtasi pirmojo klausimo, kurį pristatė Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Audrius Misiūnas, – dėl 2024 metų paskelbimo Žemaitiško rašto metais Plungės rajono savivaldybėje.

Pirminė šio projekto iniciatorė – Žemaičių kultūros draugija, ne tik Plungės, bet ir keliolikai kitų mūsų regiono savivaldybių pasiūliusi 2024-iuosius savo teritorijose paskelbti Žemaitiško rašto metais. Posėdyje draugijai atstovavo jos pirmininkas profesorius Algirdas Žebrauskas. „Džiaugiasi širdis, kad būtent Plungėje svarstome žemaitiško rašto ir kalbos klausimą“, – sakė iš Plungės kilęs draugijos vadovas.

Profesorius Algirdas Žebrauskas pirmiausiai  pateikė pavyzdį – airiai buvo pamiršę, kad turi savo kalbą, bet laikai pasikeitė, ir airiai vėl kalba ir rašo airiškai. Taigi žemaičiai taip pat turi imtis žygių, kad savąją kalbą gaivintų ir puoselėtų, juolab kad vis daugiau tėvų su savo vaikais kalba jau ne žemaitiškai, o literatūrine kalba.

„Žemaičių kultūros draugija, kurios iniciatyva šis klausimas ir svarstomas, jau daug nuveikusi šiuo klausimu. Žemaičių kalba, kaip atskira indoeuropiečių kalbų grupės baltų kalba, registruota Pasaulio kalbų registre. Ji turi atskirą registracijos kodą, nurodoma, jog yra gyva, individuali ir aktyvi“, – pasakojo prof. Algirdas Žebrauskas.

Šiuo klausimu dirba ir Lietuvos Respublikos Seime veikianti Seimo laikinoji žemaičių grupės, į kurios veiklą įsitraukę 25 parlamentarai – jau gautas Seimo Kultūros komiteto pritarimas, kad žemaičių kalbą būtų galima registruoti kaip regioninę, nekeičiant įstatymų ir valstybine kalba paliekant lietuvių kalbą. „Esame Europos Sąjungos erdvėje, esame šios sąjungos piliečiai, o Europos Sąjungai kultūros plotmėje svarbiausia – kalbų ir kultūrų įvairovė. 15 ES valstybių jau turi tokią praktiką – šalia valstybinės gyvuoja ir regioninė kalba“, – kalbėjo draugijos vadovas, kaip pavyzdį pateikdamas Latviją, kurioje – ne tik latvių, bet ir latgalių kalba, Lenkiją, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas kašubų kalbos išsaugojimui.

„2022 metais, kai septyniose regiono savivaldybėse minėjome Žemaičių kalbos metus, Žemaičių kultūros draugija parengė 40 valandų kvalifikacijos tobulinimo programą mokytojams, kad šie galėtų mokyti žemaičių kalbos, rašto ir istorijos. Po šių mokymų daugeliui mokytojų akys atsivėrė, nes suprato, kad Lietuvos istorijoje Žemaitijos istorijos – tik dalelė. O iš tikrųjų Žemaitija – tai ne etnografinis regionas, o atskira istorinė Europos žemė, turinti savo kalbą, papročius ir istoriją. O mes turime imtis veiksmų, kad tą istoriją, kuriai jau 800 metų, išsaugotume. Tad ir kviečiu priimti sprendimą, kuris prisidėtų prie to išsaugojimo – kad žemaičių šnekamoji kalba turėtų ir rašytinę praktiką“, – tarybai kalbėjo profesorius.

Savivaldybės tarybos nariams  abejonių nekilo – sprendimas 2024-iesius paskelbti Žemaitiško rašto metais priimtas bendru sutarimu. Kitas žingsnis – sudaryti Žemaitiško rašto metų minėjimo programą, į kurią, tikimasi, įsitrauks kultūros, švietimo, socialinės įstaigos, nevyriausybinės organizacijos.

Plungės rajono savivaldybės informacija

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.