10 dalykų, kuriuos kiekvienas gyventojas turi žinoti apie socialinį modelį

2015-09-16

 

 

 

1. 85 tūkst. naujų darbo vietų ir iki 7% sumažėjęs nedarbo lygis. Lankstesni darbo santykiai – drąsiau steigiamos naujos darbo vietos. Geresnės darbo pasirinkimo, atlyginimo galimybės. Skaičiuojama, naujasis modelis padėtų sukurti apie 85 tūks. darbo vietų – daugiau nei pusę to, kiek dabar darbo biržose užsiregistravusių žmonių (160 tūkst.).

Estija nuo 2009 m. padidinusi darbo santykių lankstumą, sparčiai padidino užimtumą ir jos nedarbo lygis 2014 m. siekė 7,4 proc. Latviai pernai irgi ėmėsi kurti lankstesnius darbo santykius. Netrukus bus matyti ir pirmieji rezultatai. Lietuvos nedarbo lygis 2014 m. siekė 10,7 proc.   2. Patrauklumas užsienio investuotojams. Dėl siūlomo mažesnio darbo jėgos apmokestinimo, lankstesnio darbo santykių reguliavimo ir lengvatų mažoms įmonėms, tapsime patrauklesne šalimi investuotojams – o tai reiškia naujas darbo vietas, geresnius atlyginimus dėl didėjančios konkurencijos darbo rinkoje. Kol kas investuotojai kaip pagrindinę kliūtį investuoti Lietuvoje įvardija nelankstų ir šiuolaikiniam laikmečiui nepritaikytą darbo santykių reglamentavimą.

3. Darbuotojams numatyta 60 naujų teisių Pvz., kad auginant vaiką turi teisę reikalauti dirbti ne visą darbo dieną ir per mėnesį privalo suteikti tokią galimybę, o vėliau pageidaujant – grąžinti visą darbo dienos krūvį. Darbo vietos dalijimasis – kai pvz. du kolegos patys tarpusavyje tariasi, kaip pasiskirstys darbo krūvį, kuriomis dienomis/valandomis kuris dirbs. Teisė mokytis visą gyvenimą (kasmet po 5 d. papildomas atostogų dienas mokymuisi – tokiu būdu užtikrinant žmogaus konkurencingumą darbo rinkoje ir geresnį darbo užmokestį) ir t.t.

4. Lengviau kurti savo verslą, ypač SVV Siūloma mažinti biurokratinę ir administracinę naštą verslui: tvarkant dokumentus, panaudoti informacines technologijas.

Geresnės sąlygos įvairioms darbo sutartims: terminuotai, laikinojo darbo, darbo vietos dalijimosi. Darbo laiko apskaitą vesti tik esant viršvalandžiams, darbui švenčių dienomis arba poilsio dienomis, kai dirbama ne pagal grafiką.

Mažesni administraciniai kaštai, paprastesnė darbuotojų samdymo, o nepasisekus verslui ar prasidėjus krizei –  paprastesnė atleidimo tvarka padeda drąsiau kurti daugiau naujų darbo vietų.

Lengvesnė samdymo tvarka paskatins samdyti nuolatiniam darbui – dabar daug kas naudojasi terminuotomis sutartimis, kurių terminas iki 5 metų. Naujame modelyje šį laikotarpį siūloma trumpinti. Kad nebūtų piktnaudžiaujama, bus ribojama terminuotų sutarčių trukmė – 2 metai. Jei nustatytas ar pratęstas darbo sutarties terminas viršija 2 metų terminą, taip pat paeiliui einančių darbo sutarčių, bendra trukmė viršija 2 metų terminą, tokia sutartis laikoma neterminuota.

5. Geresnės galimybės derinti šeimą ir darbą Naujasis modelis siūlo lankstesnę darbo santykių ir darbo grafiko sistemą, kuri lengviau leidžia suderinti šeimą ir karjerą, nes darbo laikas derinamas pagal savo poreikius.

Gali būti keičiamos poilsio dienos – tuomet du tėvai gali dalintis vaikų priežiūrą skirtingomis dienomis ir tuo pačiu turėti darbą.

Pagerinamos galimybės įsidarbinti ypač saugomų darbuotojų grupėms, kurių šiuo metu darbdaviai baidosi dėl didesnių socialinių garantijų – tokiu būdu, darbdaviai lengviau priimtų į darbą mamas, jaunus darbuotojus, darbuotojus neturinčius patirties. 

Lankstesnio darbo grafiko galimybė. Galimybė derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus (pvz.: 3 laisvos dienos per savaitę, darbas iš namų). Būtų skaidriau apskaitomi viršvalandžiai, aiškus ir skaidrus jų apmokėjimas – laimėtų darbuotojas ir valstybė, mažindama šešėlinę ekonomiką. Be to, lengvesnės sąlygos kurti verslą sumažins emigraciją, daugiau žmonių ryšis kurti verslą čia ir būti arčiau šeimos.

6. Labiau apsaugomas žmogus, netenkantis darbo ir bedarbiai Šiuo metu DK įtvirtinta darbuotojų apsauga realybėje beveik netaikoma – mažiau nei 1 proc. atvejų pritaikomas įspėjimo terminas 2-4 mėn. išmokant 1-6 vidutinius darbo užmokesčius. (DK 129 strp, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės). Be to, pusmečio vidutinio darbo užmokesčio išmoką darbuotojas turi teisę gauti tik po 20 metų nepertraukiamo darbo stažo. Rinkoje tokį stažą turinčių darbuotojų skaičius yra labai nedidelis. Be to, išmokos pagal stažą diskriminuoja jaunesnio amžiaus žmones, o tai draudžia Europos direktyva.

Net 93 proc. darbuotojų iš darbo išeina savo prašymu. Krizės metu tik kas ketvirtas atleistas žmogus gavo išeitines, likę atleisti „savo noru“ be išeitinių išmokų. Tai yra dabartinis reguliavimas toks, kad darbuotojas nukenčia, užuot gavęs daug, negauna nieko. Siūlomas trumpesnis įspėjimo terminas ir mažesnė, bet garantuota išmoka. Bus taikoma reali atleidimo iš darbo priežastis, išmokant darbuotojui priklausančią išeitinę išmoką. Jei darbdavys pažeidžia darbo teisę, ginčų atveju atleidžiamam darbuotojui nustatomas neturtinės žalos atlyginimas, kurio dydis turi atgrasyti darbdavį nuo tokio pobūdžio pažeidimų.

Atsiranda naujos papildomos garantijos dirbantiems pagal terminuotą darbo sutartį – pvz. išeitinė vieno darbo užmokesčio išmoka pasibaigus terminuotai sutarčiai.

Netekus darbo: turi galimybę teikti paslaugas su išankstiniais kvitais. Siūloma kokybiška ir adekvati paramos sistema netekusiems darbo grįžti atgal į darbo rinką: užimtumo skatinimo priemonės, didesnė bedarbio išmoka, be to, ji mokama ilgiau ir didesniam skaičiui žmonių. Mažesnis nedarbas ir mažesnė socialinė atskirtis.

7. Didesni atlyginimai ir mažesnis skurdas Turėdami mažiau grėsmių ir patirdami mažesnius kaštus, darbdaviai galės mokėti didesnius atlyginimus. Didesnės pajamos vaikus auginantiems, dirbantiems tėvams, kurių anksčiau kai kurie darbdaviai vengdavo.

MMA numatoma, kad būtų mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Didesnis užimtumas, mažiau bedarbių, o bedarbiams – didesnės išmokos – visa tai lems mažėsiantį skurdą.

8. Didesnės pensijos Pirmą kartą siūloma įdiegti automatinį pensijų indeksavimą, susietą su realiomis šalies ekonomikos galimybėmis, kuris leis nuosekliai didinti pensijas ir tuo pačiu palaikyti socialinio draudimo biudžeto balansą.

Automatinis indeksavimas reiškia, kad pensijos bus didinamos kasmet įstatymu nustatytu laiku pritaikius indeksavimo koeficientą, taip pat apskaičiuotą pagal įstatymo nustatytas griežtas taisykles. Tai nebebus vienašališkas Vyriausybės sprendimas, todėl nebus galimybių priimti politizuotus sprendimus. Koeficientas bus taikomas visai gaunamai pensijai, todėl pensijos padidėjimas visada bus aiškus ir lengvai apskaičiuojamas.

Indeksavimo koeficientas bus skaičiuojamas pagal darbo užmokesčio fondo augimo vidurkį, tai yra jis bus susietas su socialinio draudimo fondo pajamų surinkimu. Taikant tokią metodiką (imant darbo užmokesčio fondo augimo vidurkį per trejus pastaruosius ir trejus prognozuojamus metus), indeksavimo koeficientas tarsi „išlygins“ geresnius ir prastesnius metus, todėl pensijos didės nuosekliai, be šuolių ir bus galima išvengti mažinimo net ir ekonomikai smunkant. Tam bus sukurtas tikslinis pensijų rezervas, kuris pasipildys ekonomikos augimo laikotarpiu, kai pensijos bus indeksuojamos kiek mažiau nei augs pajamos, ir iš kurio bus palaikomas pensijų dydis ekonomikos nuosmukio metu.

9. Geresnė darbuotojų apsauga Darbo ginčai, ilgai vykę teismuose bus operatyviai sprendžiami darbo ginčų komisijose. Jos jau pasiteisino kaip labai geras, operatyvus, nebrangus problemos sprendimas – 70 proc. ginčų komisijoms pateiktų ginčų išspręsta. Jose, problema sprendžiama ne retrospektyviai, kas buvo formaliai teisus, o perspektyviai – tai yra, kaip abiems pusėms pasiekti susitarimą ir geriausią abiem poziciją. Be to, įtvirtinamos baudos už pažeidimus darbdaviams.

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.