Lapkričio 8 dieną Savivaldybėje mero pavaduotoja Asta Beierle Eigirdienė, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Česnauskas, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys, Vietos ūkio skyriaus vedėjo pareigas einantis Arvydas Liutika, Seimo nario J. Varkalio padėjėjas Algirdas Pečiulis bei Plungės pramonininkų sąjungos nariai Antanas Borumas, Kristina Gelumbickienė, Egidijus Rapalis, Vidmantas Jonika, Liudas Skierus, Algirdas Žukauskas priėmė AB „Lietuvos geležinkeliai“ komandą – Donatą Kalvaitį (komercijos departamento direktorių), Dainių Stanciką (paslaugų vystymo ir pardavimo skyriaus vadovą), Arnoldą Vabalą (paslaugų vystymo ir pardavimo skyriaus vyriausiąjį specialistą), Mindaugą Papakulį (kelių projektų grupės projekto vadovą), Reginą Mockevičiūtę (investicijų valdymo skyriaus projektų vadovę), Gytę Vėgelę (projektų administravimo skyriaus projekto vadovę). Plungiškių ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovų derybas stebėjo Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės vyriausiasis specialistas Viktoras Kinach.
Priminsime, jog spalio 23 dieną Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas, Vietos ūkio skyriaus vedėjas A. Liutika, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas T. Jocys, taip pat Plungės pramonininkų sąjungos prezidentas A. Borumas, administratorė K. Gelumbickienė ir šios sąjungos nariai verslininkai E. Rapalis bei A. Žukauskas kartu su Seimo nariu J. Varkaliu lankėsi Susisiekimo ministerijoje, kurioje, dalyvaujant viceministrui Vladislav Kondratovič, susitiko AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovais ir aiškinosi, kokie šios bendrovės projektai artimiausiu metu bus įgyvendinti Plungės rajono savivaldybėje.
Plungiškius domina du dalykai: galimybė sujungti autobusų ir geležinkelių stotis bei atkurti geležinkelio kelio atšaką į miesto pramonės rajoną, kad verslo įmonės galėtų patogiau atsigabenti žaliavą, išvežti gatavą produkciją.
Aptariant galimybę atkurti geležinkelio kelio atšaką Plungėje, iki Salantų gatvės, „Lietuvos geležinkelių“ atstovai prašė Plungės pramonininkų sąjungos patikslinti galimą šios atšakos apkrovą. „Lietuvos geležinkelius“ taip pat domino Plungės pramonininkų prisidėjimo prie šios infrastruktūros atkūrimo galimybės. Akcinės bendrovės atstovai neslėpė, jog planas dėl geležinkelio atšakos Plungėje statybos būtų priimtinas, jei įdėtos investicijos atsipirktų per 7 metus.
„Valstybė turi investuoti, ir grąža bus! Valstybė nėra vien tik Vilnius, Plungė – taip pat ta pati Lietuva, kuriai reikia investicijų. Šiuo metu derybos vyksta taip, tarsi derėtųsi su verslo subjektai, nors iš tiesų valstybės segmentas (AB „Lietuvos geležinkeliai“) derasi su Plungės savivaldybe!“ – pastebėjo L. Skierus.
Abi derybų pusės išdėstė, kaip įsivaizduoja geležinkelio kelio atšakos tiesimo projektą Plungėje, link Salantų gatvės. Plungės verslininkai išreiškė pageidavimą, kad „Lietuvos geležinkelių“ kaštais klojama atšaka būtų 160-180 metrų ilgesnė. Kalbant apie galimas geležinkelio atšakos schemas paaiškėjo, jog kyla daug klausimų, susijusių su žemės sklypais, jų nuosavybe.
Jei „Lietuvos geležinkeliai“ valdyba pritars investicijoms Plungėje, apie sutarties projekto punktų derinimą bus kalbama kitų metų sausį.
Į klausimą apie galimybę sujungti Plungėje autobusų ir geležinkelio stotis „Lietuvos geležinkelių“ atstovai pažadėjo atsakyti elektroniniu paštu.
Plungės rajono savivaldybės administracijos inf.