2021-03-10
Kovo 8 dieną Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis kalbėjosi su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu apie pasirengimą planuojamiems projektams. Pasitarime taip pat dalyvavo Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma, plungiškių į Seimą deleguotas Jonas Varkalys, Lietuvos geležinkelių infrastruktūros direktorius Karolis Sankovski, projekto dėl geležinkelio kelio Nr. 17 atšakos vadovas Jonas Kymantas bei Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas.
Pasitarimo metu aptarta keletas Plungės savivaldybei ir jos gyventojams aktualių klausimų, kurie gana ilgai buvo į šalo stadijos: kalbėta apie geležinkelio kelio atšakos į Plungės miesto pramonės rajoną atkūrimą bei prašymą skirti savivaldybei papildomų lėšų Kelių priežiūros ir plėtros programai (vasario 19 dieną meras Susisiekimo ministrui buvo raštu pateikęs motyvuotą prašymą) į gyvendinti.
Meras A. Klišonis pasidžiaugė, kad pasitarimas buvo informatyvus ir naudingas. Ministras pritarė geležinkelio kelio atšakos į Plungės miesto pramonės rajoną projektui, kuris jau parengtas. Savivaldybę artimiausiu metu turėtų pasiekti informacija dėl šio projekto finansavimo šaltinio. Kalbėta ir apie galimą vietos verslo atstovų prisidėjimą. Paskaičiuota, kad šis projektas turėtų atsipirkti per 6,7 metų. Buvo atkreiptas pasitarimo dalyvių dėmesys, kad Plungės miesto pramonės rajonas atgyja ir plečiasi (naują pastatą stato UAB „Litspingas“, savivaldybės skirtame sklype kita bendrovė planuoja į sikurti ir gaminti neaustines medžiagas). Kalbėta, jog geležinkelio atšaka Plungėje labai reikalinga, nes dabar vienu metu galima iškrauti tik 12 geležinkelio vagonų, o sąstate paprastai būna po 50 ir daugiau vagonų, dėl šios aplinkybės plungiškiai priversti krovinius gabentis iš Kretingos geležinkelio stoties kelių, kroviniams parsigabenti bėgiais tenka ieškoti papildomų laiko koridorių. Geležinkelio atšaka Plungėje su patogia rampa kroviniams iškrauti suteiktų galimybę į monėms turėti didesnes krovos galimybes.
Šiemet Lietuvos geležinkelių infrastruktūra į gyvendina geležinkelio ruožo nuo Plungės iki Šateikių rekonstrukciją, taigi krovos aikštelės Plungėje praverstų ir šiai rekonstrukcijai reikalingoms inertinėms medžiagoms sandėliuoti.
„Tikiuosi, kad kovo 12 dieną iš susisiekimo ministro gausiu konkretų atsakymą dėl geležinkelio kelio atšakos Plungėje, viliuosi, kad atsakymas bus pozityvus, ir eisim link finišo, kad atšaką būtų galima atkurti. Pagal parengtą Lietuvos geležinkelių infrastruktūros informaciją tai būtų galima padaryti šiais, 2021 metais“, – pažymėjo meras A. Klišonis.
Kitas aptartas klausimas ypač aktualus Plungės rajono savivaldybės gyventojams – dėl papildomų lėšų savivaldybės kelių priežiūrai ir plėtrai, taip pat – dėl sodo bendrijų kelių priežiūros, pramonės rajono kelių atstatymo, tikslinio (4 gatvių) projekto.
Meras A. Klišonis pastebėjo, kad buvo gautas KPPP finansavimo projektas, kuriame Plungės rajono keliams numatyta 300 tūkst. eurų mažesnė suma (1,603 mln. eurų) nei buvo skirta 2020 metų pradžioje (1,9 mln. eurų).
Pasak susisiekimo ministro M. Skuodžio, Plungės rajono keliams skirta KPPP suma nėra baigtinė, ji gali augti iki praėjusių metų dydžio.
Kalbėta apie pradėtus ir baigiamus kelių tvarkymo projektus. Telšių g. (nuo Laisvės g. sankryžos iki Telšių g. pradžios) rekonstrukcijai ir žiedinės sankryžos su Vandentiekio g. statybai trūksta 920 tūkst. eurų. Buvo teiktas prašymas ir dėl Sukilėlių gatvės avarinės būklės likvidavimo, taip pat Nausodžio seniūnijos Varkalių kaimo Pušies gatvės kapitalinio remonto projekto, sodų bendrijų Kalvotosios ir Pamiškės gatvių tvarkymo.
Savivaldybę buvo pasiekusi informacija, kad šie prašymai gali būti tenkinami iš Susisiekimo ministerijos rezervo fondo, kuriame – daugiau nei 19 milijonų eurų. Kiek žinoma, kol kas nenumatyta tenkinti nei vienos paraiškos, tačiau meras A. Klišonis išreiškė viltį , kad suvienijus pastangas su Seimo nariais J. Razma ir J. Varkaliu pavyks į tikinti susisiekimo ministrą atkreipti dėmesį į plungiškių prašymus ir nors dalį jų patenkinti. Meras pasidžiaugė praėjusių metų rezultatu, kai intensyviai dirbant su Susisiekimo ministerija finansavimas keliams nuo 1,9 mln. eurų metų pradžioje išaugo iki beveik 5 mln. eurų.
Pasitarimo metu buvo paliesti ir kiti klausimai. Tiek meras, tiek Seimo nariai sakė gavę nemažai gyventojų prašymų dėl kelių remonto, taip pat dėl į rengtų į važų, kuriomis ūkininkų technikai praktiškai neį manoma naudotis. Pasak mero, ministras paprašė atsiųsti tokių į važų koordinates ir nuotraukų, nes jau yra sukurta darbo grupė šiai problemai spręsti.
Šiemet Lietuvos automobilių kelių direkcija numato pratęsti asfaltavimo darbus keliuose. Jei pernai kelias nuo Plungės iki Medingėnų buvo sutvarkytas labai greitai, tokios pat spartos tikimasi klojant asfaltą senuoju keliu į Telšius (Plungė–Lieplaukė). Savo eilės taip pat laukia ruožas nuo Gintališkės iki Medsėdžių.
Pasitarimo metu Plungės savivaldybės atstovai išsakė nuogąstavimą dėl 8 km tvarkomo ruožo kelyje Plungė–Skuodas: kol kas sutvarkyta tik viena eismo juosta. Tikimasi, kad šiemet bus surasta lėšų šiame kelyje numatytiems darbams užbaigti.
Kovo 9 dieną meras A. Klišonis bendravo su aplinkos ministru Simonu Gentvilu ir jo komanda. Meras informavo, kad dėl Telšių RATC direktoriaus Vidimanto Domarko veiksmų Jėrubaičiuose buvo sustojusi atliekų rūšiavimo gamykla. Į sąvartyną nuvykę aplinkosaugininkai nustatė, kad V. Domarko nurodymu nerūšiuotos buitinės atliekos buvo šalinamos sąvartyne, nors tai prieštarauja teisės aktams. Tik į sikišus pareigūnams ir sumokėjus į siskolinimą bendrovei „Veistas“, gamykla atnaujino savo veiklą.
Kita paliesta tema – dėl pakuočių tvarkymo. Diskusijoje dėl pakuočių surinkimo ir atsiskaitymo už šią paslaugą dalyvavo ir UAB „Valda“ vadovas Tomas Raudys.
Su aplinkos ministru kalbėta ir apie vandentvarkos projektus.
„Esu dėkingas „Plungės vandenų“ direktoriui Alvydui Jasevičiui, kuris argumentuotai išdėstė motyvus prieš Lietuvos vandentvarkos į monių stambinimą. Kalbėjome ir apie nuotekų valyklų plėtrą, nes Plungėje plečiasi pramonės į monės, o esamos valyklos jau dabar dirba visu pajėgumu. Valyklų plėtrai reikia apie 5 mln. eurų, kreipsimės į Aplinkos ministeriją“, – pažymėjo meras A. Klišonis.
Su ministru S. Gentvilu kalbėta ir apie Gamtos mokyklos (prie Žemaitijos nacionalinio parko ) į kūrimą, nes ŽNP liko vienintelis nacionalinis parkas Lietuvoje, neturintis tokios parko lankytojams daug žinių suteikiančios mokyklos.
Džiugu, kad po Savivaldybės kreipimosi parengtas Vyriausybės nutarimo projektas dėl Šeirės poilsiavietės perdavimo Plungės rajono savivaldybei. Svarstyta, ar nebūtų tikslinga savivaldybės žinion perduoti ir kitas poilsiavietes, esančias prie Platelių ežero.
Pasitarimo metu buvo kalbėta dėl miškų, esančių miesto teritorijoje, perdavimo savivaldybei, nes kyla trukdžių tvarkant Plungės jūros pakrantę ir pramonės zoną.
Trečiadienį meras A. Klišonis vyko į Kultūros ministeriją pokalbio dėl investicijų skyrimo Plungės rajono savivaldybėje esantiems kultūros objektams.
Plungės rajono savivaldybės inf.
