Liberalai: centrinė valdžia lobsta savivaldybių sąskaita

Liberalų sąjūdžio frakcija 2019 metų Vyriausybės biudžete į žvelgia per daug optimistinį scenarijų: liberalai pastebi, kad per pusę sumažinus skiriamų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) į plaukų dalį savivaldybėms – šios susidurs su iššūkiu išgyventi.

48 savivaldybėms prognozuojamos mažesnės pajamos nei 2018 metais

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Ričardas Juška piktinasi Finansų ministerijos pateikta metodika, kai siūloma savivaldybėms GPM pajamų mažinimą kompensuoti tik 50 proc. vietoje buvusios 100 proc. kompensacijos. Parlamentarą neramina, jog nukirtus kompensacijas per pusę – 48 savivaldybėms gresia stagnacija.

„Pagrindinę savivaldybių biudžeto dalį sudaro GPM pajamos. Šią dieną matome, kad 48 savivaldybėms savarankiškosios funkcijos sumažės iki minimumo, nors Vyriausybė aiškina, kad tiesiogine išraiška lėšų lyg ir nemažėja, bet biudžetų palyginamuosiuose variantuose matome, kad po mokesčių reformos į gyvendinimo 48 savivaldybės gaus žymiai mažesnes pajamas nei gavo 2018 metais“, – riziką dėl mažėjančių GPM į plaukų savivaldybėms į žvelgia R. Juška.

Parlamentaras į sitikinęs, jog būtina užtikrinti savivaldybių pajamų šaltinių bazės stabilumą, kitaip bus žlugdomas savivaldybių finansinis savarankiškumas. Politikas pridūrė, kad liberalai pasisako už metodikos formulės keitimą. Tokiu atveju valstybės biudžetui tektų 80 proc. netekčių naštos, o savivaldybių biudžetams – 20 proc. R. Juška į sitikinęs, kad Valstybės biudžetui toks paskirstymas nebūtų skausmingas, o savivaldybėms tai vienintelė išeitis išsilaikyti.

„Savivaldybių pajamų mažėjimas būtų suprantamas, tačiau kai  šalies makrorodikliai didėja, gyventojų pajamos auga, valstybės biudžetas didėja, savivaldybių pajamų mažinimas yra nepateisinamas. Mes pasisakome, kad būtų pakeista savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodika, valstybei kompensuojant pajamų mažėjimą 80 proc.“, – pridūrė politikas.

Valstybės biudžetas didėja – savivaldybės skursta

Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis nerimauja, kad, Vyriausybei nusprendus kompensuojamą dalį rėžti per pusę, savivaldybės neturės iš ko padengti likusios dalies:  „Savivaldybė pati mokesčių negeneruoja, ji gali gauti tik žemės mokestį , žemės nuomos mokestį , NT mokestį , ir tai tik ši paletė, kuri tikrai neuždengs tų skylių, kurios gali atsirasti po tokių sprendimų savivaldybėse“.

A. Klišonio manymu, centrinės valdžios mokestinė politika neturėtų būti į gyvendinama savivaldybių sąskaita, tačiau savivaldybėms finansinė atsakomybė dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų sprendimų tik didėja. Meras piktinasi, kad funkcijų savivaldybėse nemažėja ir jas visas reikia į vykdyti.

„Pagal informaciją, kuri yra pateikta, Plungės r. savivaldybė yra tarp tų savivaldybių, kurių biudžetas turėtų mažėti 0,3 proc. Vertinant tai, kad didėja atlyginimai, didėja darbų atlikimo kaštai – biudžeto mažinimas yra mažų mažiausiai nesuprantamas. Savivaldybė vykdo daug projektų, kuriems reikalingi dideli pačios savivaldybės prisidėjimai. Formuojant biudžetą siūlomu keliu, atsiranda reali grėsmė, kad dalis tų projektų gali būti neį vykdyti arba neį vykdyti laiku“, – sakė meras.

Vyriausybė, bijodama imtis ryžtingų reformų, vis didesnę naštą krauna savivaldybėms

R. Juška į sitikinęs, kas Vyriausybė privalo imtis reformų, kitu atveju Lietuvoje liks vos keletas didžiųjų savivaldybių, turinčių pakankamus biudžetus.

„Visos vyriausybės metai iš metų žada parengti naują savivaldybių finansavimo metodiką. Daug metų vykstančios į vairios reformos neigiamai atsiliepia savivaldybių biudžetams, todėl būtina labiau atsižvelgti į savivaldybių poreikius ir galimybes“, – mano Seimo narys. 

Politikas pateikia urėdijų reformos atvejį , kuris neigiamai atsilieps savivaldybėms:  „Vienos didžiausių GPM mokėtojų savivaldybėse buvo urėdijos; sujungus visas mažas urėdijas į vieną į staigą, galimi ženklūs padariniai – mažosios savivaldybės surinks žymiai mažesnę mokesčių dalį “.

Parlamentarui apmaudu, kad Vyriausybė atima bet kokias savivaldybių savarankiškumo funkcijas, ir politikas mano, kad, suteikus savivaldybėms daugiau savarankiškumo, pavyzdžiui, leidus nustatyti surenkamų mokesčių dydžius, šioms būtų žymiai lengviau ieškoti investicijų.

Per daug optimistinis biudžetas, ignoruojant rizikos faktorius

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas į sitikinęs, kad reikia struktūrinių reformų, siekiant efektyvios naudos savivaldybėms. Seimo nario teigimu, ši Vyriausybė nesiėmė reformų, kurios užtikrintų regionų plėtrą.

„Savivaldybėms duota beveik 40 mln. eurų daugiau, tačiau nevertinamos struktūrinės problemos, per daug mažų savivaldybių, per mažai koncentruotos lėšos, ir tai problemos, kurias reikės spręsti jei ne šiemet, tai kitąmet“, – mano K. Glaveckas.

Pasak jo, Vyriausybė neį vertino rizikos faktorių ir pateikė biudžetą, kuris taps tikru iššūkiu savivaldybėms.

Kontaktiniai asmenys: