Hidrogeologinio tyrimo rezultatai patvirtino, kad iš fermų teritorijos sklinda tarša

2018-06-26

 Plungės rajono savivaldybės administracijos užsakymu buvo atliktas hidrogeologinis tyrimas aplink Plungės r., Varkalių k., Sodo g. 46, esančių fermų teritoriją. Tyrimą atliko UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ specialistai, turintys visus privalomus leidimus atitinkamiems tyrimams vykdyti. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išvadoje nurodo, jog gruntinis požeminis vanduo yra užterštas amoniu bei nitratais, kurių reikšmės viršija didžiausias leistinas koncentracijas, tačiau taršos židiniai nėra tiksliai identifikuoti (nėra nustatyta, iš kurio pastato ar statinio, esančio fermų teritorijoje, sklinda tarša), ir dėl šios priežasties reikalinga atlikti hidrogeologinį tyrimą pačioje fermos teritorijoje. Taip pat turi būti nustatyti taršos židiniai bei imamasi priemonių, kad būtų nutrauktas teršimas ir vykdomas prevencinis požeminio vandens monitoringas. 

 Tiriamoje vietovėje reljefas žemėja pietų – pietryčių kryptimi. Už maždaug 100 m į pietus nuo fermos teritorijos yra nuotekų valymo į renginiai, kurie į rengti keliais metrais žemiau nei fermų teritorija.

 

 Aplink Varkaliuose esantį kiaulių kompleksą tiriamieji gręžiniai buvo į rengti prie pat tvoros ribos, gyliai – nuo 4,5 m iki 9 m. Hidrogeologinio tyrimo metu gruntinio vandens paviršius buvo 0,32-1,66 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Gruntinį vandenį maitina atmosferiniai krituliai, o jo tėkmės pagrindinė kryptis nukreipta iš šiaurės vakarų į pietryčius, link Mažosios Sruojos upelio.

 Vertinant pagal gautas filtracijos koeficiento vertes, aktyvųjį poringumą, tikrasis vandens filtracijos greitis, o tuo pačiu ir teršalų migracijos greitis būtų nuo 0,008 m/d iki 0,012 m/d, arba nuo 2,92 m iki 4,38 m per metus. 

 Pietinė fermų komplekso dalis yra viena problematiškiausių, nes rasta didžiausia tarša gręžinių VF-3 ir VF-4 aplinkoje. Amonio, fosfatų ir nitritų koncentracija viršija ribines koncentracijas. Bendrojo azoto reikšmės – 30,2 mg/l ir 17,9 mg/l bei atitinkamai viršija ribinę koncentraciją (RK – 12 mg/l) ir didžiausią leistiną koncentraciją (DLK – 30 mg/l). Gilesnis vandeningas sluoksnis, užterštas azoto junginiais, yra gręžinio VF-3 aplinkoje, 6 metrų gylyje, kuriame rasta nitratų reikšmė 132 mg/l viršija didžiausią leistiną koncentraciją (DLK – 100 mg/l) ir parodo į sisenėjusią taršą.

 Tarša azoto junginiais rasta prie pietinio fermų teritorijos pakraščio, laukuose, žymi šviežią taršą. Tarša formuojasi dėl fermų teritorijoje ir už jos ribų prilaistytų ir pritekėjusių srutų, kurios pirmiausia teršia požeminį vandenį . 

 Straipsnio pradžioje nurodyta Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvada buvo pateikta Aplinkos apsaugos agentūrai ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, siekiant priimti atitinkamus sprendimus ir į pareigojimus. 

 Gretimų teritorijų gyventojams, kurie naudoja šachtinių šulinių vandenį buitinėms reikmėms, rekomenduojame išsitirti vandens kokybę. Nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Geriamajame vandenyje leidžiama nitratų norma yra 50 mg/l.

 

Plungės rajono savivaldybės informacija

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.