Draudimai – kaip alus nuo žąsies

„Sportuok, kopk, lakstyk, plauk su alaus bokalu rankoje“, – pasirodo, tai yra misija įmanoma. Alkoholio reklama uždrausta, bet alui tai, pasirodo, negalioja. Juk alus gali būti ir nealkoholinis. Bent jau smulkiomis raidytėmis taip užrašoma, – ir visi draudimai išnyksta.

Teoriškai išorinė alaus reklama lyg ir uždrausta, bet realiai aludariai sumaniai šiuos suvaržymus apeina. Tuo tarpu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) į nuolatinius įstatymų pažeidinėjimus nekreipia dėmesio. Taigi – Carlsberg, Kronenbourg, Šopeno ir kt. alus reklamuojamas taip, lyg jokio reklamos draudimo nė nebūtų, nes mažytėmis raidėmis parašyta „nealkoholinis“.  

Klausti galima ir dar aštriau: kodėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kadencijos pradžioje deklaravusi, kad kova su alkoholizmu bus jų kelrodė žvaigždė, šių nesąmonių nemato arba nebyliu tylėjimu tarsi pritaria aludarių veiksmams? Kodėl kaimo prakeiksmu tapę bambaliai vis dar prekyboje, o jų ribojimai stringa biurokratiniuose valdžios koridoriuose?

Girdime argumentą, kad alaus bambalio negalima riboti, nes tai tautinis paveldas. Tautos girdymas bambaliniu alumi – tautinis paveldas!   

Ir tai dar ne viskas. Teigiama, kad uždraudus bambalius padidės tarša CO2. Kurgi ne – matyt, valdantieji jau mato iš tokį draudimą įsivedusios Latvijos atslenkantį anglies dioksido debesį. Ir maža to – toks draudimas, pasak valdančiųjų, prieštarauja Europos Sąjungos (ES) normoms. Paradoksų paradoksas – Latvijoje priimti įstatymai neprieštarauja ES normoms, o Lietuvoje prieštarauja. Štai jums ir argumentas.

Kodėl Latvijoje stipraus alaus bambaliai jau uždrausti ir išnykę, o Lietuvoje alkoholio ribojimai nuo aludarių atšoka kaip alus nuo žąsies? Kodėl, prisidengiant išgalvotais argumentais, ginamos skandinavų pensijų fondams priklausančios alaus gamyklos? Kiek dar žmonių turi būti pervažiuota traktoriais, kad vėl prabiltų sveikatos apsaugos ministras A. Veryga?

Jau dabar aišku, jei ir toliau pro pirštus bus žiūrima į litrinių plastmasinių alaus bambalių ar spirituoto vyno vešėjimą – alkoholizmo problemos neišspręsime. Būtent tai yra alkoholizmo pūliniai, kuriuos reikia chirurgiškai operuoti.  

Tuo tarpu vakarietiškos alkoholio vartojimo kultūros tradicijų neigimas rodo mus kaip provincialus, neretai laikomus ir homosovietikais.  

Sutikime, ribojant restoranų skaičių, elementarios informacijos pateikimą apie vynuogių veislę, alaus salyklo rūšį ar konjako brandinimą, nieko nepasieksime.

Alkoholizmo problemos turi būti sprendžiamos ne bendrai, o konkrečiai nukreiptos į priklausomus nuo alkoholio. Tai racionalus ir logiškas požiūris į alkoholizmo piktžaizdes.