2021-07-01
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija dar 2020 m. kartu su valstybės į mone Registrų centru vertino situaciją, kuri susidarė, kai dalis Lietuvos gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo į staigai nėra pateikę duomenų apie tikslų savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą.
2021 m., atliekant Gyventojų registro modernizavimo bei Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos (MGVDIS) paleidimo darbus, buvo sulyginti visi asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys, siekiant užtikrinti tinkamą sąveiką su Adresų registru, ir kiekvienam adresui suteikti unikalų adreso kodą, naudojamą Adresų registre. Duomenų sulyginimo metu papildomai nustatyti 70 246 asmenų netikslūs deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys (adresai), kurių atitikmens nėra Adresų ir Nekilnojamojo turto registruose.
Vis dar nemažai Lietuvos gyventojų de facto gyvena „be adreso“. Tokia situacija, kai Gyventojų registre duomenys apie asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresą nėra pilni, gali sukelti problemų tiek patiems gyventojams, tiek valstybės institucijoms: užtrunka tokių asmenų gyvenamosios vietos paieška, pvz., teikiant specialiųjų tarnybų (policijos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo ar greitosios medicinos pagalbos) paslaugas, o pašto ir siuntų pristatymo paslaugų teikimas dažnai tampa neį manomas; valstybės institucijų ar teismų siunčiama informacija ar dokumentai pagal Gyventojų registre nurodomą gyvenamosios vietos adresą tokių gyventojų tiesiog nepasiekia.
Atkreipiame dėmesį , kad ANK 530 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimą deklaravimo į staigai ar melagingų deklaravimo duomenų pateikimą. Dėl šiame straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo, vadovaujantis ANK 589 straipsnio 82 punktu, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo inter alia savivaldybių administracijų į galioti pareigūnai (tokią teisę turi ir policija, ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai).
Analizuojant netikslių gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų problemą, nustatyta, kad šios problemos priežastys yra labai į vairios, tačiau esminės iš jų yra šios:
• ši problema iškyla tose gyvenamosiose vietovėse, kuriose adresai (gatvės pavadinimas ir namo (patalpos) numeris) buvo suteikti pirmą kartą. Gyvenamosiose vietovėse, kuriose pastatų numeriai ir (ar) patalpų numeriai yra suteikti pirmą kartą, asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos adresai yra keičiami (tikslinami) asmeniui ar patalpos ar pastato savininkui (bendraturčiui) deklaravimo į staigai pateikus prašymą patikslinti deklaravimo duomenis. Taigi, kaip ir pareiga deklaruoti gyvenamą vietą, taip ir pareiga pateikti prašymą patikslinti deklaravimo duomenis yra nustatyta pačiam gyventojui, tačiau neretai gyventojai dėl informacijos trūkumo ar kitų priežasčių nesikreipia į deklaravimo į staigą;
• asmenys išvyko gyventi į užsienį , tačiau nedeklaravo savo išvykimo;
• nesutvarkyti nekilnojamojo turto (pastato ar patalpos) paveldėjimo dokumentai – nesant savininko, nėra kam kreiptis dėl gyvenamosios vietos duomenų tikslinimo, net jei tame pastate ar patalpoje gyvenama;
• Nekilnojamojo turto registre neį registruotas gyventojo nekilnojamasis turtas (pastatai ar patalpos);
• sunaikinti, padalyti ar sujungti nekilnojamojo turto objektai (pastatai ar patalpos) ir tai neį registruota Nekilnojamojo turto registre.
Raginame gyventojus tinkamai deklaruoti savo gyvenamąją vietą, o keičiant adresą prašome patikslinti deklaravimo duomenis, nurodant tikslų savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą!
Parengta pagal VRM inf.
