Bronio Ropės ataskaita piliečiams: „Nesame prastesni už kitus europiečius“

Dirbti rezultatui, o ne dėl varnelės, ir atsiskaityti rinkėjui už atsakingose pareigose nuveiktus darbus – daugeliui politikų vis dar nesusiformavęs įprotis. Malonu, kad yra išimčių. Kasmet apžvalginius savo veiklos renginius organizuojantis Europos Parlamento narys Bronis Ropė ir šiemet visiems besidomintiems pasiūlė susirinkti į praeitų metų veiklos ataskaitos pristatymą ir aptarimą, kritišku žvilgsniu įvertinti tai, kas padaryta, ir kartu pažiūrėti, kokie darbai dar laukia ateityje.

Ataskaitinis metų renginys įvyko vasario 2 dieną Kaune, Aleksandro Stulginskio universitete.  

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas, šalies žmonių sprendimu atstovaujantis mums Europos Parlamente, Žaliųjų frakcijoje, prabėgusius 2017-uosius įvardija kaip naujų sunkumų, iššūkių, bet ir atrastų naujų galimybių metus.

Parama nuskendus derliui

„Šie metai pažymėti išskirtinių išbandymų Lietuvos žemės ūkiui. Užtvindyti laukai, sunaikintas derlius. Kartu su žemdirbiais dirbome, kad įtikintume Europą ateiti į pagalbą.  

Ūkininkų atsiųsti užtvinusių laukų vaizdai padėjo pasiekti retai kada priimamą sprendimą – ES paramą nuostoliams padengti. Pagalba skirta taip pat Latvijai, Estijai ir Suomijai, bet Lietuvai pavyko atsiriekti didžiausią dalį (9 iš 15 mln. eurų)“, – pasakojo Bronis Ropė.  

Deja, net ir sunkiai iškovotai paramai atkeliavus iki Lietuvos, ne visi galės ja pasinaudoti. „Žaliasis“ europarlamentaras sukritikavo paramos tvarką, kad nuostolius (būsimuosius, ne jau patirtus) kompensuos tik grūdų augintojams, o kiti sektoriai lieka už borto.  

„Aš suprantu, kad Europos Komisija vadovaujasi savo reglamentais ir taisyklėmis. Bet šioje neeilinėje situacijoje reikia lankstesnio požiūrio. Žemės ūkio ministerija turėtų argumentuoti Vyriausybei poreikį kofinansuoti iš ES gaunamos paramos dalį nacionaliniu prisidėjimu ir ieškoti būdų, kaip tas lėšas panaudoti efektyviai, nenuskriaudžiant visų nukentėjusių sektorių“, – teigia Bronis Ropė, Europos Parlamente dirbantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete.

Atsikratyti „antrarūšių“ komplekso

Pasak Bronio Ropės, ši situacija, deja, tipiška mūsų santykiams su Briuseliu: dažnai mūsų pačių valdžia sako, kad vienoks ar kitoks sprendimas yra neįmanomas, nes vis kas nors „neleidžia“ – dažnai esą Europa, jos dokumentai, reglamentai, direktyvos.   

„Kuo daugiau dirbu Europos institucijose, tuo daugiau pamatau, kad mes dažnai patys sau uždraudžiame ir teisinamės, esą neleidžia Europa. Tačiau, geriau susipažinęs su europinių sprendimų procesu, suprantu: daug kas įmanoma. Reikia tiesiog neatitrūkti nuo savo rinkėjo, nepavirsti į beveidį ir abejingą „valdžiažmogį“, – mintimis dalinosi Bronis Ropė.

Pasak europarlamentaro, Lietuvos institucijos pernelyg dažnai bijo išsakyti savo pasiūlymą, paprieštarauti išankstinei Europos institucijų pozicijai, net jeigu to reikalauja reali situacija šalyje. Europa yra pratusi prie dialogo, įvairių nuomonių derinimo, todėl reikia atsikratyti mūsuose gajaus „antrarūšių“ komplekso, nebijoti turėti ir ginti savo poziciją, teigia Bronis Ropė. Kai atkakliai sieki savo, tariesi ir sugebi išgirsti antrą pusę, dažnai įmanoma suderėti daugiau, negu tiesiog vykdant iš Briuselio atsiųstus aplinkraščius ir juos suvokiant kaip neišvengiamą duotybę.

Nuveikti darbai

Europos Parlamentas yra didžiulis mechanizmas. Išmokus naudotis jo teikiamomis galimybėmis, galima mums palankesne linkme paveikti priimamus sprendimus.  

„Žmonėms atrodo: Europos Parlamentas yra toli, ir mums nerūpi, ką jie ten sprendžia. Iš tikrųjų taip nėra. Briuselyje priimami sprendimai, kurie rytoj tiesiogiai paveiks, ar bus ką dirbti žmogui Lietuvos mažame miestelyje ar kaime, kiek pinigų iš visų mūsų kišenių pareikalaus atominės elektrinės uždarymas, kas turės teisę Lietuvoje nusipirkti žemės. Dalyvaudamas priimant sprendimus dėl biudžeto ir kitų Lietuvai gyvybiškai svarbių klausimų, rengdamas pranešimus ar tiesiog bendraudamas su kitais sprendimų priėmėjais, siekiu, kad Europos politikos rezultatai būtų naudingi visiems Lietuvos žmonėms, ne tik ES pinigus „įsisavinančioms“ institucijoms ir agentūroms“, – apžvelgdamas metų darbus, teigė Bronis Ropė, kuris didžią gyvenimo dalį paskyrė tam, kad gerėtų gyvenimas mažuose Lietuvos miestuose ir kaimuose, vadovavo Ignalinos rajonui, įgyvendino jame daug naudos atnešusias perėjimo prie vietinės energetikos ir daugiabučių renovacijos iniciatyvas.  

Greta suderėtų kompensacijų už liūčių sukeltus nuostolius, kaip nuveiktų darbų pavyzdį, B. Ropė išvardijo užsitikrintas garantijas, kad Europos Sąjunga nemažins finansavimo Ignalinos AE uždarymui, kad už šiuos darbus nereikėtų brangiai mokėti mums patiems iš savo biudžeto ir kad bendradarbiaujant su pieno gamintojais pavyko bent laikinai „reabilituoti“ merdintį pieno sektorių.

Europinė politika yra labai plati, ir neretai Lietuvos interesai iškyla visai netikėtose situacijose. Pavyzdžiui, Lietuvos mėsos sektoriui svarbūs saugikliai tampa kertiniu elementu B. Ropės rengiamame pranešime apie laisvosios prekybos sutartis su Australija ir Naująja Zelandija, o aptariant Sanglaudos politiką tenka rengti dokumentą, kad kaimiškose vietovėse lengviau būtų įsidiegti internetą.  

Žinoma, yra daug problemų, kurių sprendimas vyksta nepateisinamai lėtai. Štai Astravo elektrinės keliama grėsmė jau yra gerai žinoma žaliesiems iš visos Europos, tačiau konkrečius veiksmus šioje srityje stabdo dešiniųjų politinių jėgų tradiciškai palankus požiūris į atominę energetiką. Kol kas vienu iš būdų spręsti šią problemą B. Ropė įvardija jo pastangomis į svarstomą Švarios energetikos paketą įtrauktą principą: į ES rinką neįsileisti elektros, pagamintos šalyse, nesilaikančiose tarptautinių branduolinės saugos standartų. Analogišką nuostatą B. Ropė siūlo įtraukti ir į kitas sritis, pavyzdžiui, tarptautines sutartis. Anot europarlamentaro, iš tarptautinės bemuitės prekybos gautą naudą prekybininkai turėtų pasidalyti ir su kitais grandinės dalyviais – ši nauda turėtų pasiekti ir ūkininkus, ir tai reikėtų numatyti pačiose sutartyse.

Kad mūsų nediskriminuotų

Žvelgdamas į ateitį, europarlamentaras mato dvi svarbias sritis, kur vis dar reikia įdėti daug pastangų, kad įtvirtintų Lietuvos, kaip pilnavertės Europos Sąjungos narės, statusą.  

Pirma – pasiekti, kad ES tesėtų duotą pažadą sulyginti lietuvių žemdirbių gaunamas išmokas su parama kitų šalių ūkininkams. Bronis Ropė yra tas žmogus, kuris, patekęs į Europos Parlamentą, pradėjo nuosekliai kelti šį klausimą, nes anksčiau ten Lietuvai atstovavusiems politikams žemdirbių reikalai ne itin rūpėjo. Jis įteiks Europos Parlamento Peticijų komitetui žemdirbių surinktus parašus už išmokų suvienodinimą. Kartu europarlamentaras pripažino, kad, nors intensyvios diskusijos jau vyksta ir jis pats šiuo metu rengia tris dokumentus atskirais ateities Europos finansų klausimais, realių poslinkių šioje srityje galima tikėtis tik jau naujojoje finansinėje perspektyvoje, po 2020 metų.  

Kita sritis, kur Europoje dar sunkiai sekasi panaikinti seną takoskyrą tarp Rytų ir Vakarų, yra skirtinga to paties ženklo prekių sudėtis skirtingose valstybėse. Europos Parlamentas ėmėsi pažaboti dvigubus standartus, kuriuos verslininkai taiko turtingesnių ir mažiau pasiturinčių Europos valstybių gyventojams. Briuselyje jau pripažįstamas Bronio Ropės autoritetas pelnė jam galimybę tapti vienu iš šio klausimo pranešėjų, siekiant geresnės mūsų šalies ir visos Europos vartotojų apsaugos nuo nesąžiningų manipuliacijų su gaminių sudėtimi.

Ne paslaptis – maisto produktų sudėtyje pakeičiant kokybiškas ir brangesnes žaliavas menkavertėmis, nukenčia ne tik vartotojas, bet ir žaliavos gamintojas – ūkininkas. „Man tai galimybė prisidėti, kad „naujųjų“ valstybių narių europiečiai, visų pirma mano rinkėjai lietuviai, jaustųsi Europos rinkoje gerbiami, visateisiai, kad mūsų skoniais, piniginėmis ir pasirinkimais nebūtų manipuliuojama“, – sako europarlamentaras iš Lietuvos, tapęs šešėliniu Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešėju šiuo klausimu.

„Nesame prastesni už kitus europiečius, tą įrodėme realiais darbais; įtvirtinti mūsų lygiavertiškumą teisiniame ir politiniame lygmenyje yra mano siekis likusiai kadencijos daliai“, – tokį tikslą sau išsikėlė Bronis Ropė.