2017 m. Telšių apskrityje tirtų šachtinių šulinių vandens, kurįmaistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, kokybės analizė

Geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas vartoti, kai jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo skaičiais ar koncentracijomis galinčių kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai; geriamasis vanduo atitinka higienos normos, reglamentuojančios geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus, nustatytus minimalius mikrobinius ir toksinius (cheminius) rodiklius; yra užtikrinama vandens išteklių ir tiekiamo geriamojo vandens apsauga nuo taršos ir kt.

Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455  (toliau – HN 24:2017).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamentas (toliau – Telšių departamentas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V-669 „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“ yra įpareigotas nemokamai organizuoti šachtinio šulinio vandens cheminį tyrimą azoto grupės junginių – nitritų ir nitratų – kiekiui nustatyti. O pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra įpareigotos rinkti ir teikti informaciją Telšių departamentui bei informuoti nėščiąsias ir asmenis, auginančius kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, maistui naudojančius šachtinių šulinių vandenį, apie aukščiau nurodytus tyrimus.

Šio įsakymo vykdymo tikslas – išvengti apsinuodijimų nitritais ir nitratais, tinkamai organizuoti laboratorinius tyrimus ir pasikeitimą informacija. Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, įtarusios apsinuodijimą nitritais ir nitratais, nedelsdamos privalo informuoti Departamentą apskrityje, nurodyti nukentėjusio asmens vardą ir pavardę, gyvenamosios vietos adresą, įvykio vietą, sveikatos būklę, įtariamą apsinuodijimo šaltinį.

Telšių departamento duomenimis, 2017 m. Telšių apskrities savivaldybėse nebuvo nustatyta apsinuodijimų nitritais ir nitratais atvejų.

Tiriant šachtinių šulinių vandens kokybę, nustatinėjami ir vertinami šie rodikliai:

1) nitratai, mg/l, norma – 50 mg/l,

2) nitritai, mg/l, norma – 0,5 mg/l,

3) sąlyga nitratas/50+nitritas/3, norma – 1.

2017 m. Telšių rajono, Plungės rajono, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybėse buvo tirti 106 šachtiniai šuliniai, kurių vandenį naudoja nėščiosios ar šeimos, turinčios kūdikių iki 6 mėn. amžiaus, 3 šachtinių šulinių vandens mėginiai neištirti dėl tam tikrų priežasčių (pasikeitusi gyvenamoji vieta, naudojamas centralizuotai tiekiamas vanduo, tyrimai atlikti jau 2018 m.).

Daugiausia šachtinių šulinių vandens mėginių ištirta Mažeikių r. sav. – 47, mažiausiai Rietavo sav. – 2, Plungės r. sav. – 31, Telšių r. sav. – 26.

Informacija apie ištirtus šachtinius šulinius, kurių vandenį naudoja nėščiosios ar šeimos, turinčios kūdikių iki 6 mėn. amžiaus, pagal Telšių apskrities savivaldybes pateikiama 1 paveikslėlyje.

1 pav. 2017 metais ištirtų šachtinių šulinių, kurių vandenį naudoja nėščiosios ar šeimos, turinčios kūdikių iki 6 mėn. amžiaus, pagal Telšių apskrities savivaldybes, skaičius.

Iš 106 tirtų šachtinių šulinių vandens mėginių 10 mėginių vandens kokybė neatitiko HN 24:2017 nustatytų reikalavimų, o tai sudaro 9,4 proc. tirtų šachtinių šulinių vandens mėginių. Visuose 10 šachtinių šulinių vandens mėginiuose nustatyta didesnė nei leidžiama nitratų koncentracija, viename iš šių šulinių vandens mėginyje nustatyta didesnė nei leidžiama ir nitritų koncentracija.

2 pav. 2017 metais Telšių apskrityje tirtų šachtinių šulinių vandens kokybė.

Daugiausia nitratais užterštų šulinių 2017 m. buvo nustatyta Mažeikių r. sav. – 4, Telšių r. ir Plungės r. savivaldybėse – po 3 (3 pav.).  

 3 pav. 2017 metais tirtų šachtinių šulinių vandens kokybė pagal Telšių apskrities savivaldybes.

Apie kiekvieno ištirto šachtinio šulinio vandens kokybę buvo informuoti visi šulinių vandens vartotojai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Taip pat informacija apie ištirtų šachtinių šulinių vandens kokybę 2 kartus per metus teikiama rajonų savivaldybių administracijoms bei seniūnijoms, kuriose gyvena šulinio vandens vartotojai.

Primename, kad nitratai ir nitritai dirvožemyje susidaro oksidinantis organiniams ir neorganiniams azoto junginiams ir susikaupia paviršiniuose dirvos sluoksniuose. Pagrindinė jų atsiradimo priežastis – organinių medžiagų bakterinis nitrifikavimas grandimi: amoniakas – nitritai – nitratai. Esminį poveikį prisotinant dirvožemį nitratais daro neorganinės azotinės trąšos, mėšlas bei srutos.

Vandenį, kuriame nustatytas didesnis nei leistinas azoto grupės junginių kiekis, gerti ir naudoti maisto gaminimui itin pavojinga. Nitratų toksinis poveikis atsiranda dėl jų redukcijos organizme į nitritus. Nitritai oksiduoja hemoglobiną į methemoglobiną ir, jo koncentracijai kraujyje pasiekus 10 proc., pasireiškia pirmieji klinikiniai methemoglobinemijos simptomai. Pirmieji klinikiniai methemoglobinemijos (methemoglobino kraujyje) požymiai: mėlynavimas, dėmėta oda, dusulys, traukuliai. Kūdikiai iki 3 mėn. – jautriausi methemoglobino toksiniam poveikiui dėl fermentinių sistemų nebrandumo. Kitos jautrios grupės yra nėščiosios ir žmonės, turintys tam tikrų fermentų (gliukozės-6-fosfatazės arba methemoglobinreduktazės) deficitą. Nitratų toksiniam poveikiui jautresni infekcinėmis ligomis sergantys vaikai, senyvo amžiaus žmonės, taip pat sergantys kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis. Taip pat reikia pastebėti, kad suaugusių žmonių organizmui nitratai labiau pavojingi ne dėl methemoglobinemijos galimybės, o dėl nitritų jungimosi su aminais, dėl ko susidaro kancerogeniški junginiai – nitrozaminai bei nitrozamidai. Taigi, atsiranda rizika susirgti onkologine liga.

Norime įspėti, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Apie vandens saugumą galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus. Vanduo žmogaus gyvenime užima labai svarbią vietą ir todėl jo kokybė privalo būti nepriekaištinga. Apie vandens saugumą galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus.  

PRIDEDAMA. Lankstinukas „Šulinys. Įrengimas ir priežiūra”