Po sutrumpinimų tel. arba faks. dvitaškis rašomas tik tada, kai pateikiami du ar daugiau numerių; jei nurodomas tik vienas numeris, dvitaškio nereikia, pvz.: tel. 210 0001, faks. 222 2222. Jei telefono ir fakso numeriai sutampa, galima rašyti šitaip: Tel./faks. (8 5) 222 2222.
Skliausteliai nurodo, kad suskliausti skaitmenys tos pačios numeracijos zonoje nerenkami, todėl, rašant mobiliųjų telefonų numerius, jie nevartotini, pvz.: tel.: (8 448) 751 48, 8 666 212 51.
Elektroninį paštą galima trumpinti keliais būdais: el. paštas, e. paštas, el. p., e. p., tačiau ne e-paštas ar e.-p.
Lietuviškos kabutės skiriasi nuo vartojamų kitose kalbose, pavyzdžiui, anglų kalboje vartojamos tokios kabutės – “ABC”, skandinavų – „ABC”, rusų – «ABC», kai kuriose kitose kalbose – „ABC”. Lietuviškų kabučių grafinė raiška yra „ABC“ (apačioje – devintukai, viršuje – šešetukai). Tokia raiška apibrėžta norminiame leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (Vilnius: Mokslas, 1992, p. 11).
Standartinėje lietuviškoje kompiuterio klaviatūroje (žr. http://aldona.mii.lt/pms/kalba/klav.html) kabutės yra. Jos renkamos spaudžiant kabučių klavišus. Tie, kurie naudoja amerikietišką klaviatūrą, šitaip įvesti lietuviškų kabučių negali – jų klaviatūroje nėra. Tokiu atveju kabutes, kaip ir bet kurį kitą simbolį, galima surinkti kodais šitaip: nuspaudus klavišą Alt, surenkamas atidaromųjų kabučių kodas 0132 arba uždaromųjų – 0147. Tai universalus (tinka visoms tekstų apdorojimo programoms), bet gana lėtas būdas, nes vienam ženklui įvesti tenka spausti penkis klavišus.
Brūkšnelis tarp tikrinių daiktavardžių
1. Tarp dviejų savarankiškų to paties asmens pavardžių, pvz.: Kymantaitė-Čiurlionienė, Bartkus-Puodžiūnas.
Pastaba. Tarp dviejų (ar daugiau) to paties asmens vardų brūkšnelis nerašomas, pvz.: Monika Dalia Kuodienė. Taip pat brūkšnelio nereikia tarp pavardę sudarančio nekaitomo ir kaitomo dėmens, pvz.: Tallat Kelpša.
2. Tarp pavardės ir slapyvardžio, pvz.: Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas.
Tarp bendrinių būdvardžių brūkšnelis dažniausiai nerašomas:
1. brūkšnelis nerašomas tarp sintaksiškai nelygiaverčių daiktavardžių, iš kurių vienas paaiškina, patikslina, papildo kitą, pvz.: gydytojas anesteziologas, miestai partneriai, šaltkalvis montuotojas.
2. Kai daiktavardžiai sintaksiškai lygiaverčiai, bet žymi ne vieno, o dviejų dalykų pavadinimus, jie jungiami ne kableliais, o jungtuku ir, pvz.: pajamos ir išlaidos (o ne pajamos-išlaidos), sportas ir kūno kultūra (o ne sportas-kūno kultūra).
3. Brūkšneliu jungiami daiktavardžiai, reiškiantys vieno daikto ar reiškinio pavadinimą, pvz.: paskaita-koncertas, leidykla-spaustuvė, kavinė-skaitykla, sekretorė-referentė, lopšelis-darželis.
Tarp būdvardžių
1. Brūkšnelis gali būti rašomas tarp dviejų sintaksiškai lygiaverčių būdvardžių (dažniausiai su priesaga –inis), reiškiančių vieną kompleksinę daikto ypatybę, pvz.: socialinė-ekonominė sistema, silabinė-toninė eilėdara.
2. Brūkšnelis nerašomas tarp sintaksiškai nelygių būdvardžių, nevienodai susijusių su daiktavardžiu, kurio pažyminiu jie eina. Vienas jų, dažniausiai antrasis, savo reikšme glaudžiai susijęs su daiktavardžiu ir sudaro su juo junginį, o jį apibūdina pirmesnis, pvz.: vakarinė vidurinė mokykla, garinis hidraulinis presas.
Brūkšnelis nerašomas ir tada, kai antrasis būdvardis patikslina, sukonkretina pirmojo būdvardžio reikšmę, pvz.: sudėtiniai sujungiamieji sakiniai, sudėtiniai prijungiamieji sakiniai.
Pastaba. Vietoj brūkšneliu sujungtų būdvardžių, kur galima, rekomenduotina vartoti sklandesnes formas, pvz.: ne silikatiniai-betoniniai dirbiniai, o silikatiniai betono junginiai, ne gamybinis-techninis skyrius, o gamybinės technikos skyrius.
Kitais atvejais
Brūkšnelis rašomas:
1. Jungiant prie arabiškų skaitmenų antrąjį sudurtinį žodžio dėmenį, pvz.: 30-metis, 40-tūkstantasis.
2. Prie arabiško skaitmens pridedant kelintinio skaitvardžio galūnę, pvz.: 5-asis kanalas, 2-a kategorija.
3. Brūkšnelis taip pat gali būti rašomas simboliniuose pavadinimuose, pvz.: sodininkų bendrija „Dobilas-4“.
4. Brūkšnelis žymi praleistą žodžio dalį, pvz.: m-kla, darbininkas (-ė).
Brūkšnelis nerašomas šiais atvejais:
1. Samplaikiniuose ištiktukuose ir jaustukuose, pvz.: cha cha cha, bar bar bar.
2. Samplaikiniuose įvardžiuose ir prieveiksmiuose, pvz.: kur ne kur, kam ne kam, šiaip ne taip.
Brūkšnys
Kai nurodomas laikotarpis, tarp metus žyminčių skaičių rašomas vidutinio ilgio brūkšnys (Alt 0150), o tarpų nepaliekama, pvz.: 1996–1999 m., o ne 1996-1999 m.
Tarpai
Tarpai būtini tarp dviejų sutrumpinimų: t. y., š. m., a. k., e. p., l. e. … pareigas, o ne t.y., š.m., a.k., l.e. … pareigas. Negalima žodžių junginių sutrumpinimų skirti įstrižuoju brūkšneliu: a/k, p/d, turi būti a. k., p. d.
Tarpas būtinas ir tarp vardo pirmosios raidės ir pavardės, pvz.: R. Momkus, T. Liutikienė, o ne R.Momkus, T.Liutikienė.
Skaičiai, žymintys daiktų kiekį, rašomi arabiškais skaitmenimis, pvz.: 7 mokinai, 3 žirklės (sk. trejos žirklės), 8 knygos.
Skaičiai, žymintys daiktų eilę, gali būti rašomi ir arabiškais ir romėniškais skaitmenimis, pvz.: XXI amžius, IV mėnuo, II veiksmas, III tomas, XXIII skyrius, 8 klasė, 10 lentelė, 7 pavyzdys. Šimtmečių, dramos veiksmų, knygos skyrių, konferencijų eilė paprastai žymima romėniškais skaitmenimis, o metų, dienų, valandų, puslapių, mokyklų, gatvių, numerių eilė – arabiškais skaitmenimis. Be to, arabiškais skaitmenimis paprastai žymimi dideli skaičiai.
Žymint eilę arabiškais skaitmenimis, prie jų po brūkšnelio gali būti pridedamos kelintinių skaitvardžių galūnės, pvz.: 2-a, 3-a kategorija, 3-oji vidurinė mokykla, 100-asis jubiliejus. Galūnė pridedama kartu su kamiengalio minkštumo ženklu, pvz.: 3-iasis, o ne 3-asis.
Pastaba. Prie romėniškų skaitmenų galūnės nededamos.
Dideli skaičiai, pradedant tūkstančiu, gali būti žymimi skaitmenimis ir žodžiais arba jų sutrumpinimais, pvz.: 10 tūkstančių arba 10 tūkst.; 5 milijonai arba 5 mln.
Pastabos.
1. Dešimtainės ir šimtainės skiriamos kableliais, pvz.: 1,5 kg (ne 1.5 kg), 0,75 g (ne 0.75 g).
2. Dideli skaičiai žymimi grupuojamais skaitmenimis, pvz.: 3 000, 15 000, 100 000, 1 000 000. Tarp skaitmenų grupių nededamas nei kablelis, nei taškas.
Kai nurodomas kokios nors gatvės, prospekto, alėjos ar pan. pavadinimas, būtina nurodyti ir nomenklatūrinio žodžio sutrumpinimą: Pramonės pr. 10, o ne Pramonės 10; Senamiesčio a. 3, o ne Senamiesčio 3.
Jei gatvė pavadinta žmogaus pavarde, į pavadinimą įeina ir pirmoji vardo raidė: V.Mačernio g., A.Jucio g., ne Mačernio g., Jucio g.
Jei gatvė pavadinta žmogaus slapyvardžiu, vardo raidės rašyti nereikia: Žemaitės g., o ne J.Žemaitės g.
Data gali būti rašoma:
1. mišriuoju būdu;
2. trumpuoju būdu.
Kai data rašoma mišriuoju būdu arba žymimi tik metai arba metai su mėnesio pavadinimu, tarp skaičių, žyminčių metus ir dienas, ir sutrumpinimų m. ir d. būtini tarpeliai, pvz.: 2005 m. balandžio 1 d., 2003 m. spalio mėn., 2000 m., o ne 2005m. balandžio 1d., 2003m. spalio mėn., 2000m.
Kai data rašoma mišriuoju būdu, po mėnesio pavadinimo nerašoma mėn., pvz.: 2005 m. spalio 25 d., ne 2005 m. spalio mėn. 25 d.
Oficialiuose stiliuose (informaciniame, administraciniame, moksliniame) mėnuo nusakomas ne galininku, o žodžių junginiu, pvz.: spalio mėnesį, gegužės mėnesį, o ne spalį, gegužę.
Rašant datą trumpuoju būdu metus, mėnesį ir dieną reiškiančius skaitmenys skiriami tarpeliais arba brūkšneliais, pvz.: 2003-02-03 arba 2003 02 03.
Dokumentuose (tvarkomuosiuose, organizaciniuose, informaciniuose ir kitur) tarp datos metus, mėnesį ir dieną reiškiančių skaitmenų grupių rašomi brūkšneliai, pvz.: 2005-04-07.
Laikas žymimas taip: 3 val. 15 min. arba 3.15 val. (arba tik 3.15). Pvz.: Renginio pradžia 19.30 val.; Įėjimas nuo 19.30 val. iki 21 val.
Kartais laikas žymimas valandas ir minutes atskiriant dvitaškiu, pvz.: Žinios – 18:45.
Pastaba. Kai nurodomas laikotarpis, vartojamas brūkšnys (ne brūkšnelis) ir nepaliekama tarpų, pvz. 1997–2001, 13.00–19.00 (brūkšnys – Alt 0150).
Grafiškai žodžiai trumpinami rašant tik tam tikrą žodžio dalį ir gale jos tašką. Taškas nededamas tik po tų grafinių sutrumpinimų, kurie baigiasi paskutiniuoju žodžių skiemeniu.
Žodžiai grafiškai trumpinami pagal šias taisykles:
1. Rašomas pirmasis, rečiau du pirmieji skiemenys ir po jų einančio kito skiemens visos priebalsės iki balsės, pvz.:
al. – alėja
aps. – apskritis
doc. – docentas
ež. – ežeras
faks. – faksas
gerb. – gerbiamasis, -oji
ir pan. – ir panašiai
mot. – moteris
pav. – paveikslas
prof. – profesorius
saviv., sav. – savivaldybė
sen. – seniūnija, seniūnas
vyresn. – vyresnysis, -ioji
vyr. – vyriausiasis, -ioji; vyras
2. Rašoma viena ar kelios pirmosios (kartais ir ne iš eilės einančios) žodžio priebalsės arba žodžio pradžioje esanti balsė, pvz.:
a. – aikštė
a. s. – atsiskaitomoji sąskaita (atsisk. Sąsk., atsisk. Sąskaita)
b. k. – banko kodas
dr. – daktaras (mokslų)
ir t. t. – ir taip toliau
l. e. p. – laikinai einantis (-i) pareigas (pvz., l. e. direktoriaus pareigas J. Petraitis)
m., mst. – miestas
m. m. – mokslo metai
mstl. – miestelis
pr. Kr. – prieš Kristų
pvz. – pavyzdžiui; pavyzdys
t. y. – tai yra
vlsč. – valsčius
Vt. – vietininkas (paradigmoje)
žr. – žiūrėk
3. Rašoma pirmoji žodžio raidė ir po brūkšnelio paskutinysis skiemuo. Šis trumpinimo būdas mažai naudojamas. Pvz.:
b-ka – biblioteka
b-vė – bendrovė
d-vė – dirbtuvė
d-ja – draugija
i-tas – institutas
k-tas – komitetas
l-kla – leidykla
m-ja – ministerija
m-kla – mokykla
t-ba – taryba
v-ba – valdyba
4. Žmonių vardai grafiškai trumpinami rašant vieną didžiąją pirmąją raidę (taip pat ir dviraidžius dz, dž), rečiau – pagal kitas trumpinimo taisykles.: J. Biliūnas, M. K. Čiurlionis; Dz. Jokštys, Dž. Verdis; Just. Marcinkevičius.
Pastaba. Vardas Stasys trumpinamas S., ne St.; Bronius – B., ne Br.
Sudėtinių vietovardžių be reikalo trumpinti nederėtų, pvz., N. Akmenė (– Naujoji Akmenė), D. Britanija (– Didžioji Britanija).
Pastaba. 1. Tarp dviejų sutrumpinimų ar sutrumpinimo ir po jo einančio žodžio paliekamas tarpelis, todėl, pavyzdžiui, A.V. (= A. V.), t.y. (= t. y.), J.Petraitis (= J. Petraitis).
5. Teksto pradžioje arba po taško sutrumpinimas rašomas didžiąja raide, pvz., Dr. J. Petraitis <…> Habil. Dr. P. Jonaitis <…> Prof. Habil. Dr. J. Onaitis.
Lietuvių kalboje vieni nevartojami dėmenys aero-, agro-, auto-, avia-, foto-, hidro-, mikro-, makro-, moto-, pseudo-, termo- ir pan. Rašomi kartu su kitais dėmenimis ir su jais sudaro sudurtinius žodžius, pvz.: autotransportas, termoizoliacija, fotorobotas, agrotechnika.
Prie pagrindinio dėmens kartu prijungiami ir du tokie dėmenys, jei visas žodis reiškia vieną sąvoką, pvz.: aerofotonuotauka (iš lėktuvo padaryta nuotrauka), automotoklubas (automobilininkų ir motociklininkų klubas).
Kai minimi du atskiri daiktai, jiems pavadinti su tais dėmenimis sudaromi du atskiri žodžiai arba pirmasis žodis rašomas su brūkšneliu, antrasis – kartu su pagrindiniu dėmeniu, pvz.: audioaparatūra ir videoaparatūra arba audio- ir videoaparatūra.
Lietuvių kalboje atskirai vartojamų žodžių formos su kitais žodžiais sudaro ne sudurtinius žodžius, o junginius, pvz.: kino teatras, radijo aparatas, radijo programa.
Atskirai nuo kitų žodžių rašomi nekaitomi kitų kalbų kilmės žodžiai, jei jie lietuvių kalboje turi savarankiško žodžio reikšmę, pvz.: gama spinduliai, mini sijonas, veto teisė.
Įstaigų, įmonių ir organizacijų oficialių pavadinimų, susidedančių iš dviejų ar daugiau bendrinės reikšmės žodžių, tik pirmasis rašomas didžiąja raide, pvz.: Krašto apsaugos departamentas, Lietuvių kalbos draugija, Menininkų rūmai.
Jeigu įstaiga, įmonė ar organizacija turi simbolinį pavadinimą (rašomą kabutėse), didžiąja raide dažniausiai rašomas tik šis pavadinimas, pvz.: uždaroji akcinė bendrovė „Karklas“, vyrų krepšinio komanda „Žalgiris“, kino teatras „Žemaitija“. Tačiau kai prieš simbolinį pavadinimą eina kitas išskirtinės reikšmės pavadinimas, kuriuo apibūdinamos įmonės, įstaigos ar organizacijos funkcijos bei ypatybės ir kuris vienas pats gali būti vartojamas kaip oficialus tos įstaigos, įmonės ar organizacijos pavadinimas, jis taip pat pradedamas didžiąja raide, pvz.: Viešojo maitinimo ir prekybos įmonė „Šešupė“, Šiaulių kamerinis choras „Polifonija“.
Kai oficialus pavadinimas, susidedantis iš dviejų ar daugiau žodžių, prasideda vietovardžiu arba asmenvardžiu, didžiąja raide rašomas tik tas tikrinis žodis; žodis, einantis po jo, kaip ir toliau einantys bendrinės kalbos žodžiai, rašomas mažąja raide, pvz.: Plungės rajono taryba, Plungės rajono policijos komisariatas, Lietuvos rašytojų sąjunga.
Aukščiausiųjų valstybinės valdžios įstaigų pavadinimų visi žodžiai iš pagarbos rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas.
Įstaigų, įmonių organizacijų struktūrinių padalinių oficialūs pavadinimai pradedami didžiąja raide, pvz.: Plungės rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyrius, Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra. Masiškai paplitusių padalinių (cechų, bibliotekų, laboratorijų, bendrabučių, knygynų ir pan.), įstaigų, įmonių, organizacijų administracinio valdymo organų (valdybų, tarybų, komitetų ir pan.) pavadinimai paprastai yra bendriniai ir rašomi mažąja raide, pvz.: Plungės „Saulės“ gimnazijos raštinė, rentgeno kabinetas, ligoninės registratūra ir t. t.
Vis dar klausiama, kaip rašyti pavadinimus savivaldybės taryba ir valdyba. Valdyba ir taryba yra ne padaliniai, o valdymo vienetai. Jų pavadinimus rašome mažosiomis raidėmis, tad į didesnį pavadinimą įeinantys žodžiai taryba ir valdyba taip ir turi būti rašomi. Savivaldybės sąvoka ir pavadinimas yra labai supainioti. Pagal įstatymą savivaldybė yra administracinis teritorijos vienetas, o mes savivaldybę suprantam kaip valdžios instituciją. Jeigu savivaldybė suprantama kaip institucija, tai šį žodį reikia rašyti didžiąja raide, jeigu ją suprantame kaip teritorijos vienetą, tada rašome mažąja raide, pvz.: Metų pradžioje savivaldybėje gyveno 20 tūkst. žmonių ir Ekonomikos komiteto posėdis vyks Savivaldybėje.
Automobilių markių pavadinimai, kaip ir kiti nelietuviški simboliniai firminių gaminių pavadinimai, rašomi originalo kalba be lietuviškų galūnių ir išskiriami kabutėmis, pvz., „Peugeot“, „Renault“, „Rolls-Royce“, „Hyundai“, Daewoo, „Porsche“, „Nissan“, „Toyota“, „Mercedes-Benz“ ir pan.
Taip pat rašomi ir įvairiausi automobilių modelių pavadinimai, pvz.: „Renault Espace“, „Toyota Yaris“, „Honda Civic“, „Ford Focus“, „Opel Omega“, „Volkswagen Jetta“. Brūkšnelis tarp automobilio markės pavadinimo ir skaitmens rašomas tada, kai jis yra oficialiai įteisintas (patentuotas), pvz.: „Moskvič-2141“, bet „Audi 100“, „Peugeot 206“, „Volvo 850“.
Raidinės santrumpos, sudarytos iš lotyniškų raidžių, lietuviškuose tekstuose rašytinos taip, kaip rašomos originalo kalboje, pvz.: BMW, FIAT, o nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų santrumpos perrašomos lietuviškais rašmenimis, pvz.: VAZ.
Paplitę automobilių pavadinimai gali būti rašomi ir kaip bendriniai žodžiai – adaptuoti ir be kabučių, pvz.: fiatas, fordas, mersedesas, žiguliai ir pan. Kaip bendriniai žodžiai rašomi ir automobilių kėbulų tipų pavadinimai kabrioletas, sedanas, universalas.