Valstybės parama būstui įsigyti

     Informuojame, kad LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. sausio 28 d. į sakymu Nr. A1-51 „Dėl valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo 2016 metais limitų kredito į staigoms patvirtinimo“ yra patvirtinti limitai kredito į staigoms. Valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus teikia AB SEB bankas, Akademinė kredito unija, Kaišiadorių kredito unija, Raseinių kredito unija, AB „Swedbank“ ir Šiaulių kredito unija.

     Teisę į paramą būstui į sigyti turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka nurodytus reikalavimus:

1) duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra į rašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą;

2) Gyventojų turto deklaravimo į statyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (į skaitant gautas pajamas) iki prašymo suteikti paramą būstui į sigyti pateikimo dienos neviršija į statymo nustatytų pajamų ir turto dydžių;

3) į sigyja pirmą tinkamą būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atitinka vieną iš šių sąlygų:

a) neturi būsto nuosavybės teise pastaruosius 5 metus ir iki prašymo suteikti paramą būstui į sigyti pateikimo dienos nebuvo pasinaudoję šia paramos forma;

b) turi ar turėjo nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (arba) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų. Parama teikiama būstui į sigyti arba nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti;

c) neį galusis ar šeima, kurioje yra neį galusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neį galiųjų poreikiams. Parama teikiama tik nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti pritaikant neį galiųjų poreikiams.

     Teisę į paramą būstui į sigyti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo į statyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (į skaitant gautas pajamas) neviršija šių VRP dydžių (valstybės remiamos pajamos (VRP) – 102 eurai):

1) asmens be šeimos grynosios metinės pajamos – 88 valstybės remiamų pajamų (8 976 Eur) (toliau – VRP) dydžių ir turtas – 129 VRP (13 158 Eur) dydžių;

2) dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 123 VRP (12 546 Eur) dydžių ir turtas – 262 VRP (26 724 Eur) dydžių;

3) keturių ar penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 148 VRP (15 096 Eur) dydžių ir turtas – 349 VRP (35 598 Eur) dydžių;

4) šešių ar daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui – 25 VRP (2 550 Eur / asmeniui) dydžių ir turtas vienam asmeniui – 83 VRP (8 466 Eur / asmeniui) dydžių.

     Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma neturi būti didesnė kaip:

1) 53 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – asmeniui be šeimos;

2) 87 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – dviejų ar daugiau asmenų šeimai;

3) 35 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį .

     Subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą:

1) buvę likę be tėvų globos (rūpybos) asmenys, iki jiems sukanka 35 metai, ar jų šeimos, taip pat šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (į vaikių), neį galieji arba šeimos, kuriose yra neį galiųjų, – apmokama 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos;

2) jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų (į vaikių), ir šeimos, kuriose vienas iš vaikų (į vaikių) tėvų yra miręs, – apmokama 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos.

     Asmenims ir šeimoms suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti panaudota šio kredito pradiniam į našui ar jo daliai padengti. Jeigu valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas teisę į subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti į gijo po to, kai gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, suteiktą iš bankams ar kitoms kredito į staigoms nustatyto valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo metinio limito, subsidija apskaičiuojama pagal valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio sumą.

     Jeigu valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, pasinaudojęs nors viena iš nurodytų  subsidijų, į gyja teisę į kitą nurodytą subsidiją, jam suteikiama papildoma nurodytų subsidijų dydžių skirtumo subsidija. Subsidijos suma apskaičiuojama pagal valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio sumą. Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, norintis pasinaudoti papildoma subsidija, turi būti į vykdęs pagal su banku ar kita kredito į staiga sudarytą kreditavimo sutartį prisiimtus skolinius į sipareigojimus iki tos dienos, kurią kreipiasi į banką ar kitą kredito į staigą su prašymu pakeisti minėtą sutartį .

     Tuo atveju, kai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, gautą valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą grąžina bankui ar kitai kredito į staigai anksčiau kaip per 5 metus arba už šį kreditą į sigytą būstą per pirmuosius 5 metus nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos perleidžia kito asmens nuosavybėn, sutartyje dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos nustatyta tvarka iš kredito gavėjo išieškoma valstybės suteikta subsidija ir išieškota subsidijos suma pervedama į valstybės biudžetą.