DEKANO KLEBONO JULIAUS MEŠ KAUSKO SVEIKINIMAS

      Artėjančios Å¡v. Kalėdos – tai Å¡ventė, kurios prasmę Å¡iandienėje visuomenėje dažnai užgožia įvairios vartotojiÅ¡kos tendencijos, prieÅ¡Å¡ventiniai rūpesčiai dovanomis, Å¡ventinių stalų paruoÅ¡imu. Gatvės, žurnalai, laikraÅ¡čiai pripildyti įvairių būsimų Å¡ventinių renginių reklamomis, pasiūlymais, patarimais, kaip Å¡vęsti artėjančias Å¡ventes, tačiau taip dažnai mažai ką bendro turinčiais su tikrąja Kalėdų dvasia. Juo labiau prieÅ¡ Å¡v. Kalėdas esantis Advento laikotarpis dažnam jau nebėra tas metas, kai sustojama, nurimstama ne tik iÅ¡orėje, bet ir savo vidumi, kad kuo labiau savo Å¡irdyse galėtume iÅ¡gyventi Kalėdų Å¡ventės atneÅ¡amą džiaugsmą. Nedažnas sustoja tam, kad galėtų pasiruoÅ¡ti susitikti Dievą, ateinantį tiek į pasaulio istoriją, tiek į kiekvieno žmogaus asmeninio gyvenimo istoriją. 

      Kristus gimsta paprastame tvartelyje, ne iÅ¡taiginguose rūmuose. Paprastumas, neturtas ir kuklumas – Jėzaus gimimo istoriją galbūt aiÅ¡kiausiai apibūdinantys bruožai. Dievas dovanoja save pasauliui gimdamas kūdikiu – mažu, bejėgiu, reikalingu ypatingo rūpesčio ir globos. Tačiau ėdžiose guli apsuptas jį mylinčių Å¡irdžių – Marijos, Juozapo… Å v. Kalėdos – tai Å¡eimos Å¡ventė. Å ios iÅ¡kilmės Å¡viesoje suspindi Å¡eimos paÅ¡aukimo grožis ir kilnumas. IÅ¡ čia trykÅ¡ta pavyzdys Å¡eimos vertybėms.

      Taigi Dievas save dovanoja žmogui. Kiekvienam iÅ¡ mūsų. Ateina, kad galėtų save visą atiduoti kitam. Ypatingai Å¡i dovana žmogui susispindės Golgotoje. Pažvelkime į Å¡į savęs dovanojimo aktą kaip į paliktą pavyzdį meilės, rūpesčio kitu. Kūdikėlio gimimo Å¡ventėje mes galime pamatyti, jog svarbiausia dovana artimam žmogui esame mes patys. Ir dar didesne ja tampame, kai leidžiamės, jog per mus į kitų žmonių gyvenimus taip pat ateitų džiaugsmas, tikėjimas, viltis. Niekas labiau nenudžiugins jūsų artimųjų, nei jūsų nuoÅ¡irdumas, Å¡iltas, gražus žodis, parodyta meilė. Praleiskite daugiau laiko vieni kitų artumoje, ko taip mažai lieka kasdienybėje Å¡iandien. Pabūkite su tais, kuriuos apleidote, galbūt užmirÅ¡ote. Tik tada Å¡alia dvasinių dovanų įgyja prasmės ir materialiosios. Tik pažvelkite ir pamatysite, o toli tikrai neteks ieÅ¡koti, kiek žmonių dažnai neturi nė ko pasidėti ant Å¡ventinio stalo. Kiek Å¡eimų yra, kurios vargsta, kenčia nepriteklių ar yra kamuojami kitų negandų. NepamirÅ¡kime Å¡ių žmonių. Pasirūpinkime, kad ir Å¡ių žmonių – vieniÅ¡ų senelių, skurstančių Å¡eimų, jose augančių vaikų – Å¡ventės būtų bent kiek džiugesnės. Å itokios dovanos turi prasmę. Jos liudiją tikėjimą ir žmogiÅ¡kumą.

      Galiausia, brangūs parapijiečiai, norėčiau jus paraginti neužmirÅ¡ti svarbiausio Kalėdų dienos momento! ParuoÅ¡kime savo Å¡irdis Kūdikėlio Jėzaus atėjimui malda ir iÅ¡pažintimi, kol dar yra laiko pasiruoÅ¡ti, ir atėjus dienai – sudalyvaukite Å¡ventosiose MiÅ¡iose, Komunijoje susivienykite su Gimusiuoju.

      Å v. Kalėdos – tai Å¡ventė, kurioje įžiebiama žmogaus dvasioje gyva viltis, suspindi žmogaus egzistencijos prasmė ir tikslas. Tad nebijokime iÅ¡likti  paprastumo dvasios, nelikime abejingi per meilę, Å¡velnumą, gerumą pas žmogų ateinančiam Dievui. Tebūna Kalėdų Prakartėlė bažnyčioje ne tik graži puoÅ¡mena, bet ir ženklas, pakviečiantis į dvasinį atsinaujinimą. Tetampa ji kiekvienam begalinės meilės ir vilties Å¡altiniu. Tokia yra tikroji Kalėdų Å¡ventės dvasia.

      Džiugių ateinančių Å¡venčių bei palaimingų Naujųjų!
      
     
Dekanas klebonas Julius Meškauskas