Skautus ir ne skautus subūrė keturios stichijos

Plungės Gondingos tunto skautams vasaros sezonas itin aktyvus: nespėjus atslūgti gegužės–birželio mėnesiais skautų sodyboje vykusių edukacijų bumui, pirmo vasaros mėnesio pabaigoje į krašto stovyklą „Trikojis“ sulėkė skautai iš Telšių, Plungės, Rietavo, Ukrainos nacionalinės skautų organizacijos „Plast“ su vadovais ir ukrainiečių pabėgėlių vaikai iš Telšių apskrities. 211 stovyklautojų savaitę puoselėjo skautišką brolybę, mokėsi ir dalinosi patirtimi, kūrė ir žaidė, darė geruosius darbelius ir keliavo. 

Savo stovyklą sodyboje liepą surengė ir Klaipėdos jaunieji sportininkai, vadovaujami Vidmanto Toliušio. Na, o liepos pabaigoje į keturių stichijų šėlsmą bei nuotykius skautus ir ne skautus sukvietė stovyklos viršininko Viliaus Rimkaus ir komendantės Barboros Gedvilaitės vadovaujamas štabas. 

„4 stichijos“ (kiekvienais metais vis kitoks pavadinimas ir tematika) – tradicinė, kasmet vykstanti Plungės Gondingos tunto skautų stovykla ne skautams, į kurią kviečiami vaikai ir jaunimas, norintys išbandyti skautišką gyvenimo būdą, discipliną, patirti nuotykių, sudalyvauti prasmingoje veikloje, išmokti ir pasidalinti patirtimi, dainuoti prie laužo, parodyti savo meninius sugebėjimus, susirasti naujų draugų. 

Šių metų stovykloje nuotykių ieškojo 124 stovyklautojai, vadovai, savanoriai, tėveliai, ukrainietė Anna, Klaipėdos Pamario tunto, Žemaitijos skautų organizacijos atstovai bei 8 Didžiosios Britanijos skautai, kurie kartu su svečiais iš Žaliakalnio tunto dalijosi skautiška patirtimi su jaunaisiais Gondingos tunto skautais ir kitais stovyklautojais.

Stovyklos pradžia – liepos 26-oji, kaip visada, – mažo chaoso diena: pirmą dieną renkasi stovyklautojai, statomos palapinės, susipažįstama su teritorija, taisyklėmis, skilties draugais ir vadovais, išklausomas ir praktiškai išbandomas instruktažas. Energija šeštadienį liejosi per kraštus, nes buvo geras oras ir visi nekantriai laukė nuotykių! Šiek tiek privėsinti įsišėlimą ir karštį padėjo ledai ir putų patrankos pramogos, o grįžti į discipliną – šv. Mišios, kurias aukojo dekanas Vytautas Gedvainis, bei atidarymo rikiuotė. Pirmos dienos nuotykius užbaigė vakaro laužo programa, kurią vedė plungiškiai vyr. sesė Monika ir brolis vytis Andrius. 

Antroji stovyklos diena buvo skirta žemės stichijai, kurios valdovė buvo sesė Barbora. Tądien skiltys pirmiausia rungėsi judriose, vėliau informacinėse ir meninėse veiklose, o po pietų individualiai įsijungė į pamėgtą Gyvūnų žaidimą bei kaktinių ir žandinių kovas. O vakaras baigėsi laužu, kuriame skiltys pristatė skirtingas Žemės atsiradimo teorijas. 

Geras pirmų dienų oras, deja, truko neilgai: prasidėjo lietūs ir atrodė, kad vandens stichija karaliaus likusį stovyklos laiką.

Dėl pliaupiančios stichijos pirmadienį stovyklautojai į žygį išsiruošė tik po pietų, kai nušvito saulutė, bet, pasirodo, tai buvo apgaulingas manevras – už jos slėpėsi liūtis. Tad daugiau laiko užėmė ne žygiavimas, o protmūšiai ir žaidimai po stogu. 

Antradienį lietus nieko nestebino – tądien ir turėjo būti vandens diena. Tik vandens estafečių teko atsisakyti, bet mus su edukacinėmis veiklomis aplankė Plungės visuomenės sveikatos biuro darbuotojos, stovyklautojus džiugino eksperimentai bei žaidimai su vandeniu. O popietinis chaoso žaidimas, kurio metu skiltys užsidirbo monetų ir siekė kuo daugiau jų įmesti į didžiulės vazos su vandeniu dugne besislepiantį stiklainį, vaikus tiesiog pavergė. 

Lijo ir trečiadienį, per oro dieną, kurios valdovas buvo brolis Vincentas. Bet lietus tapo tokiu įprastu dalyku, kad nelabai ir betrukdė estafetėms, žaidimams ir kitoms veikloms. Tik jas, žinoma, teko perkelti į daržinę, renginių palapines ir kitas pastoges. 

Tik ketvirtadienį, kai pagaliau nušvito saulė, pajutome, kaip jos buvome pasiilgę. Ketvirtadienis – bene mėgstamiausia stovyklautojų diena, nes tądien būna turgus. Tiesa, pasiruošimą jam truputį atidėjome, nes sulaukėme policijos darbuotojų, kurie suteikė daug naudingos ir įdomios informacijos. O po to jau visi paniro į pasiruošimą prekybai. Paslaugų ir prekių, kaip visada, buvo pačių įvairiausių. Sunku tai nupasakoti. Kad pajustum turgaus ir aukciono atmosferą, reikia pačiam juose dalyvauti. Ketvirtadienio vakare dar vyko rungtys „Mano vadovas gali“. Jose vienodai taškų surinko skilčių vadovės Ema, Deimantė ir Gabija. O vadovai vaikinai sakė, kad džentelmeniškai joms nusileido. 

Penktadienis irgi lepino saule, o diena buvo skirta ugnies stichijai. Jos valdovė Deimantė pakvietė į veiklas, susijusias, žinoma, su ugnimi.  

Nors veiklų dar buvo likę nemažai (susitaupė per lietingas dienas), priartėjo stovyklos pabaiga, sukvietusi į uždarymo rikiuotę. Ji buvo ypač įspūdinga trims žmonėms – sesė Eglė davė vilkiuko, o sesė Akvilė ir brolis Eimantas – skauto įžodį. Įžodžiui penktadienis pasirinktas neatsitiktinai, mat tądien viso pasaulio skautai švenčia Kaklaraiščio dieną (1907 m. rugpjūčio 1 d. prasidėjo Roberto Baden Povelio vadovaujama pirmoji skautų stovykla, kuri laikoma skautijos susikūrimo pradžia). 

Didžiajai daugumai stovyklautojų uždarymo rikiuotė buvo graudoka, nes artėjo atsisveikinimas su draugais ir vadovais (nors dar laukė baltoji naktis, kai galima nemiegoti). O vadovai ir liūdėjo, kad metas skirstytis, ir lengviau atsikvėpė, nes visą savaitę prižiūrėti vaikus, spręsti įvairias situacijas nėra lengva. Tai ne tik moko atsakomybės, suteikia patirties, bet ir augina. Pagarba jiems: Gretai, Gustei, Emai, vadovavusioms mažiesiems Vėjo raiteliams, Deimantei ir Eimantui, valdžiusiems Ugnikalnių valdovus, Ugniui ir Pauliui, pažabojusiems Ežerų žirgus, Vincentui ir Eimantui, vedusiems į priekį Piliakalnių žynius. Taip pat – Deimantei, kuriai pakluso mažosios Vėtros sesės, Gabijai ir Deimantei, suvaldžiusioms Laužo liepsnas, Gitai, nepabūgusiai Jūros bangų, ir Ugnei, kuriai pakluso Žemės deivės. Ne mažiau energijos stovyklai atidavė ir kiti jaunesni bei vyresni vadovai, pagalbininkai: Emilija, Audronė, Fausta, Vilius, Viktorija, Inga, Simona, Giedrius, Aušra, Marius, Kristina, Žydrūnas, dar vienas Giedrius. Ypatingų pagarbos žodžių nusipelnė mažųjų skautų mamos Indra ir Izabelė, talkinusios stovyklos virtuvėje net po dvi dienas! Ką bekalbėti apie jau minėtus svarbiausius stovyklos žmones – viršininką Vilių ir komendantę Barborą. Hip valio jiems visiems. 

Hip valio tariame ir Plungės rajono savivaldybei, skyrusiai stovyklai finansavimą ir sudariusiai galimybę 14 vaikų stovyklauti nemokamai, o dar keletai – tik už simbolinę sumą.

Stovykla baigėsi. Bet prisiminimai, įgyti įgūdžiai, mažos ir didelės pamokos, neišdildomi įspūdžiai liks. Taip ir augame patys bei padedame stiebtis kitiems, visi kartu siekdami geresnio pasaulio. 

Lietuvos skautijos Plungės Gondingos tunto inf.

Jolantos Beniušytės, Simonos Kazlauskienės nuotr.