Pradedami Šv. Florijono paminklo atnaujinimo darbai

Plungės miesto simboliu tapęs ir visus mus nuo gaisrų saugantis Šv. Florijonas, kurio paminklas stovi Vytauto gatvėje, ties Laisvės alėjos pradžia, laukia atnaujinimo darbų – šiandien jis apstatytas pastoliais, o artimiausiu laiku prasidės darbai, kuriuos atliks konkursą laimėjusi UAB „Resto LT“.

Plungės rajono savivaldybės administracija su konkursą laimėjusia įmone pasirašė sutartį, rangos darbų vertė – 14 399 Eur. Įmonė įsipareigojo darbus atlikti per mėnesį, o tai reiškia, kad Miesto šventę ir jos svečius mūsų Šv. Florijonas pasitiks jau atnaujintas.

Savivaldybės paveldosaugininkas Gintaras Ramonas primena, kad pirmąjį Šv. Florijoną plungiškiai pastatė dar 1848 metais, prašydami juos apsaugoti nuo tuo metu siautusios choleros. Iki Antrojo pasaulinio karo šis paminklas buvo labai svarbus – visos didžiosios miesto šventės vykdavo Laisvės alėjoje, prie Šv. Florijono.

Apie 1951–1953 metus paminklas nugriautas, pamato akmuo užkastas prie miesto elektros tinklų, stulpas sudaužytas ir išbarstytas turgavietėje, skulptūros likimas nežinomas.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Šv. Florijonas grįžo į Plungę: plungiškis tautodailininkas Vladas Stumbras išdrožė Šv. Florijono skulptūrą, kuri 1990 metų vasaros pabaigoje pastatyta Vytauto gatvėje ir pašventinta. Šventinimo ceremonija įvyko 1990 m. rugsėjo 8 d., minint 560-ąsias metines nuo tos dienos, kai turėjo būti karūnuotas Lietuvos kunigaikštis Vytautas Didysis.

Šv. Florijonas – kilnus karžygys su auksiniu šalmu, sidabriniais žvynuotais šarvais, aukštais ugniagesio batais, vienoje rankoje laikantis indą su vandeniu, o kitoje kablį. Kaip ir daugelis bažnyčios kanonizuotų šventųjų, gyveno Diokletiano laikais – IV a. pr. Kr. Jis tarnavo kariuomenės kanceliarijoje vienoje iš imperijos provincijų, buvo krikščionis, vietiniams gyventojams skleidė tikėjimą, dorą, dalijosi viskuo, ką turėjo. Imperatoriaus vietininkas reikalavo išsižadėti tikėjimo, tačiau Florijonas nepakluso ir buvo pasmerktas kankinio mirčiai. Legenda pasakoja, kad jis buvo įstumtas į Enso upę. Vėliau toje vietoje buvo pastatytas vienuolynas ir įkurtas Šv. Florijono vienuolių ordinas.

Florijonas garbinti pradėtas VII a., vėliau tapo Austrijos globėju. XII a. Florijono relikvijos iš Popiežiaus buvo atvežtos į Krokuvą, jis paskelbtas miesto globėju. Šv. Florijono kultas suklestėjo XV a. Florijoną bažnyčia paskelbė sargų globėju, audrų ramintoju, gaisrų gesintoju.

Į Lietuvą Šv. Florijonas atkeliavo su krikščionybe, ypač mėgstamas Žemaitijoje. Gegužės 4 d. minima Šv. Florijono diena.

1990 metų fotografijos autorius – Vladas Gaudiešius.