Plungės kultūros centras kviečia į renginį ,,Jau saulelė…”, skirtą Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejui paminėti

       Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejų švęsime kitų metų sausio 1 d. Mažosios Lietuvos dainiumi vadinamo poeto kūryba ne tik neprarado savo aktualumo, tačiau tarsi laiko nugludintas perlas tapo dar vertingesnė, o klasiko gerbėjų ratas išplito ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų.

       K. Donelaičio indėlis į lietuvių kultūrinės sąmonės ir tapatybės formavimąsi dar nėra pakankamai įvertintas, o jo kūryba to meto pasaulinės literatūros kontekste tik dėl lietuvių kalbos nepopuliarumo netapo tokia garsi, kaip jo amžininkų – Voltero, Ruso ar Didro. Net po trijų šimtmečių nesiliaujame gėrėtis turtinga, hiperbolėmis, ironija ir vaizdingais posakiais prisodrinta, iškilmingu hegzametro ritmu plaukiančia poeto kalba, ryškiais teatrališkais personažais, lietuviškos valstiečio pasaulėjautos potėpių kuriamais gamtos vaizdais. O tėviškas kunigo pabarimas, paguodos žodis bei laiku ir vietoje priminta Šventojo Rašto eilutė visa tai sujungia į darnią visumą: Dievas, gamta, žmogus. K. Donelaičio kūryba primena mums, kad esame ne tik lietuviai, bet ir krikščionys.

       Tai nori pasakyti ir folkloro spektaklio „Jau saulelė…“ (scenarijaus autorė ir režisierė Dalia Kiseliūnaitė) kūrėjai ir atlikėjai. Gausios „Metų“ ištraukos čia perpinamos daugybe Mažosios Lietuvos dainų, smulkiąja tautosaka, oracijomis, įprasminami gamtos vaizdai ir kaimo bendruomenės papročiai, kuriami personažai, griežiama Mažosios Lietuvos instrumentais, įterpiami rekonstruoti šokiai, aktoriai dėvi moksliškai atkurtus kostiumus. Svarbiausiais veiksmo momentais suskamba lietuviškos liuteronų giesmės. Čia ir orūs senoliai, ir padūkę vaikai, ir gyvybingas jaunimas, ir kilnios žiuponės, čia daug garsų, spalvų ir pasididžiavimo savo tautos turtais. Mažoji Lietuva pagimdė lietuvišką raštiją, mokyklą, poeziją ir dar daug ką, kas ir prijungtą prie Lietuvos Nemuno pakrantės dalį – pamarį ir pajūrį – leido išlaikyti lietuvišką.

       Atlikėjai – Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansambliai „Alka“ ir „Vorusnėlė“, vaidmenis kuria Jonas Liorančas, Antanas Butkus, Evaldas Pletkus, Petras Bielskis ir kt. Instrumentinės dalies vadovas – Jonas Petrauskas, scenografė – Austėja Znaidauskaitė, choreografė – Jūratė Čapaitė.

        Spektaklis vyks Plungės kultūros centre  gruodžio 14 d. 15 val. Renginys nemokamas.

Plungės kultūros centro inf.