Plungės jūra: pėsčiųjų ir dviratininkų takai, paplūdimys, prieplaukos…

       Prieš porą savaičių vykusiame Plungės rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje uždarosios akcinės bendrovės „Architekto studija“ direktorius prof. Algirdas Žebrauskas pateikė siūlymus, kaip plungiškiai, gavę tikslinei teritorijai skirtus 32 milijonus litų, turėtų atnaujinti miesto centrą. Tada architektas pažadėjo, kad iki gruodžio 18-osios, kai vyks Savivaldybės tarybos posėdis, jis paruoš ir Plungės jūros pakrančių sutvarkymo vizualizaciją. Savo pažadą profesorius ištesėjo.

      Priminsime, kad Savivaldybės administracija, iš Vidaus reikalų ministerijos norėdama gauti tikslinei teritorijai numatytus 32 milijonus litų (2014–2020 m.), pirmiausia turėjo parengti projektą „Plungės miesto tikslinės teritorijos vystymo kompleksinė savitumo architektūrinė vizualizacija“. Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio kvietimu ir prašymu šis darbas patikėtas iš Plungės kilusiam žinomam architektui A. Žebrauskui.

      Kaip jau minėjome, prieš porą savaičių vykusiame Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje A. Žebrauskas pristatė Plungės miesto centrinės dalies atnaujinimo vizijas, – kaip reikėtų sutvarkyti aikštes prie Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, Savivaldybės ir Šv. Florijono paminklo, Laisvės alėją ir Babrungo slėnį. „Plungė“ apie tai rašė gruodžio 12-osios numeryje, straipsnyje „Milijonai – reprezentaciniam miesto centrui ar Plungės jūrai?“.

      Savivaldybės tarybos posėdyje profesorius pateikė antrą parengtosios vizualizacijos dalį, – kaip tvarkyti Babrungo užtvankos, kurią mes vadiname Plungės jūra, pakrantes, pritaikyti jas rekreacijai. Pristatydamas vizualizaciją, A. Žebrauskas įvardijo pagrindinę problemą – Plungės jūra tarsi atskirta nuo miesto, prie jos (iš mikrorajono pusės) nėra nė vieno normalaus privažiuojamojo keliuko. „Visa pakrantė užstatyta, o prie vandens galima prieiti tik kažkokiais ožkų takais. Tad, norint Plungės jūrą paversti lankoma vieta, būtina pasirūpinti privažiavimu ir automobilių stovėjimo aikštelėmis“, – sakė profesorius. Akcentuota ir tai, kad lėšų pačiam vandens telkiniui išvalyti ar krantams sutvirtinti tikrai neužteks. Tad žiūrima tik į pakrantes, kuriose šį tą galima įrengti, bet ne tiek daug, kiek galbūt tikisi plungiškiai.

      Kalbėdamas apie šiaurinį Plungės jūros krantą, architektas pabrėžė, jog pagrindinis akcentas čia būsiąs takas, kuriuo „Saulės“ gimnaziją norima sujungti su mikrorajonu. Ypatingą dėmesį jis siūlė skirti aukščiausiam šiaurinio kranto taškui, esančiam Birutės gatvėje, ties lopšeliu-darželiu „Vyturėlis“, nuo kurio atsiveria itin gražūs užtvankos vaizdai. Tad čia tikrai vertėtų įrengti apžvalgos aikštelę. Profesoriaus nuomone, aptvarkyti reikėtų ir Lurdą, juolab kad Plungės jūros pakrantė ties juo labai užžėlusi.

      Užtvankos rytiniame krante A. Žebrauskas mato prieplauką, na, o visai netoliese – ir sutvarkytą vienintelę salą, kurią su krantu galėtų jungti vadinamasis Beždžionių tiltas. „Saloje siūlyčiau pastatyti kokį meno kūrinį, įrengti suolelius. Žmonėms tai tikrai patiks. Jei baiminatės, kad ją pamėgs piktų kėslų turintis jaunimas, be reikalo – salą reikia apšviesti, o jaunimą galima ir sudrausminti“, – kalbėjo architektas.

      Nuo pat „Saulės“ gimnazijos, kaip minėta, palei visą pakrantę (kažkiek atitrauktas nuo paties kranto) turėtų driektis pėsčiųjų ir dviratininkų takas, kuris ties irklavimo baze įsilietų į gatvelę, išeinančią į Gandingos gatvę. Automobilių stovėjimo aikšteles A. Žebrauskas siūlo įruošti prie vandens perpumpavimo stoties, prie Akademiko Adolfo Jucio pagrindinės mokyklos ir prie irklavimo bazės. Be to, palei pietinį krantą architektas siūlo projektuoti paplūdimį, sporto ir vaikų žaidimų aikšteles, prie irklavimo bazės – dar vieną prieplauką ir aikšteles, kuriose galėtų žaisti vaikai, treniruotis senjorai, sportuoti krepšininkai, tinklininkai ar tenisininkai. Profesorius sutvarkytą mato ir Meilės kalnelį, kuriame – dar viena apžvalgos aikštelė.

      Tarybos nariai puikiai paruoštą ir pristatytą vizualizaciją sveikino plojimais. Dar pajuokavo, kad Plungėje daug nesutvarkytų vietų, kuriose nežinia, nuo ko viską pradėti, tad A. Žebrausko būtų gerai dar nepaleisti ir toliau jį samdyti. Taigi dokumentas parengtas, belieka laukti – kada atkeliaus pinigai ir kada vizualizacija virs techniniais projektais, o paskui – „kūnu“.

Informacija parengta pagal laikraščio „Plungė“ korespondentės Linos Liūnienės medžiagą