„Latvijos dailė. Tukumo muziejaus aukso rinkinys“ – Plungėje

Švęsdamas Latvijos šimtmetį, Tukumo muziejus siūlo susipažinti su žymiausių XX amžiaus Latvijos menininkų kūrinių rinktine iš savo kolekcijos. Paroda ekspresyvi, ryški ir spalvinga, leidžianti šiek tiek susipažinti su Latvijos meno kryptimis, pabrėžianti kiekvieno menininko būdingiausius kūrinius.

XX a. pradžios kūriniuose matyti jugendo stiliaus (Art nouveau) ir impresionizmo atgarsiai (tapytojai Janis Rozentčls ir Johans Valters, skulptorius Gustavs Šč·ilters), taip pat ir nacionalinio romantizmo apraiškos (Vilhelms Purvč«tis). Latvijos mene visada būta realizmo ir akademinės tapybos poveikio (Augusts Annuss). Vis dėlto tarpukarių laikotarpiu ypač suklestėjo modernizmo stiliai (Leo Svemps, Ludolfs Liberts, Voldemčrs Tone), taip pat buvo jaučiama prancūzų meno įtaka ir fovizmo atgarsiai (Jčnis Tč«demanis, Kčrlis Neilis).

Pokario metais mene taip pat toliau vystėsi ir modifikavosi jau žinomi stiliai. Menininkai naudodavo įvairių stilių formalius metodus, iš kiekvieno pasirinkdami sau tinkamiausią (Jčnis Pauč¼uks, Džemma Skulme). Šiuo laikotarpiu taip pat sukurti atmosferiniai peizažai (Uldis Zemzaris) ir simboliški vaizdai (Kurts Fridrihsons). Grafikoje vis dar dominuoja gamtos tyrimas (Pč“teris Upč«tis), tačiau galima rasti taip pat industrinių vaizdų (Sigismunds Vidbergs) ir pasakojančių, simbolinių kompozicijų (Mčra Rikmane, Gunčrs Krollis). XX amžiaus paskutinį ketvirtį Latvijos mene pasirodė nauji vėjai, tarp jų ir fotorealizmas (Miervaldis Polis).

Ypatingą vaidmenį Latvijos meno procesuose visuomet turėjo Tukumo muziejus (1935), kuris dėl savo steigėjo Leonč«dsʼo č€riņšÊ¼o įtakos visada vadovaudavosi meniniais kriterijais, ir Tukumo miesto gyventojai. Šalia impresyvinių gamtos paveikslų (Ansis Artums), ekspresyvaus, arti abstrakcijos esančio spalvų naudojimo (Herberts Siliņš), taip pat unikalių abstrakcijos sujungimų su realybe (Kčrlis Neilis) pasirodo ir tokie filosofiški meno kūriniai (tapytojai Leonč«ds č€riņš, Ilze Strekavina, Alberts Pauliņš, skulptorė Olita Nigule), kurie, spręsdami formalias meno problemas, ragina susimąstyti giliau.

Latvijos mene visada buvo svarbus individualus faktorius ir išdrįsimas būti kitokiu.  Tukumo muziejus, formuodamas savo kolekciją, visada vadovaudavosi savo pirmojo direktoriaus Leonč«dsʼo č€riņšÊ¼o iškeltais kriterijais: į meno kolekciją įtraukti tik žymiausių menininkų geriausius kūrinius.

Tukumo muziejus dėkoja Žemaičių dailės muziejui ir Plungės rajono savivaldybei, taip pat Tukumo krašto Dūmai už galimybę surengti Latvijos meno parodą Plungėje ir švęsti Lietuvos ir Latvijos šimtmetį drauge!

Parodos kuratorė Paula Stutiņa