In Memoriam…

2018-01-12

 

 

 

Liudas Ruginis. In Memoriam.

(1943 – 2018)


Šių metų sausio 9 dieną, eidamas 75 metus, mirė tautodailininkas, medžio meistras, kryždirbystės puoselėtojas Liudas Ruginis. 

Liudas Ruginis gimė Salantuose, o visas jo gyvenimas prabėgo Plungėje.  Abu šie miestai jam buvo brangūs. Todėl čia ir paliko savo kūrybos ženklus. Salantuose prie bažnyčios rymo liūdnas Rūpintojėlis, prie miesto seniūnijos gieda Salantų simbolis – Gaidys, prie mokyklos – Angelo skulptūra, skirta pedagogui, knygnešiui, lietuviškų kalendorių leidėjui Aleksandrui Bendikui. O štai Plungėje, prie namo kuriame gyveno M. K. Čiurlionis,  stiebiasi į dangų Liudo Ruginio išdrožtas vienas iš trijų stogastulpių.. Įamžinant rašytojos Šatrijos Raganos atminimą, 2002-aisiais jos gyventoje sodyboje Keturakių kaime pastatyta Liudo Ruginio sukurta medžio skulptūra. Meistro kryžiai, koplytėlės, stogastulpiai išsibarstę po Žemaitiją, jo rankų šilumą spinduliuoja medinukai meistro įkurtame muziejuje gimtinėje.

Kaip ir kiekvienas menininkas žemaitis Liudas Ruginis buvo užsispyręs, kantrus ir darbštus. Ilgus metus dirbo liaudies kūrybos gaminių įmonėje ,,Minija“. Dirbo medžio drožėju, etalonų kūrėju, dailininku. Daug metų Liudas Ruginis   vadovavo Plungės rajono tautodailininkų organizacijai. Savo raudonu „žiguliuku“ važinėjo pas menininkus, rinko jų darbus, rengdavo parodas Plungėje. Veždavo ir į Klaipėdą: į meno tarybas, į zonines parodas… Buvo puikus organizatorius. Mokėjo suagituoti, pagirti, pakelti menininkų kūrybinį ūpą. Turėjo likimo dovaną gražiai kalbėti, tautodailininkų sambūriuose būdavo linksmas, išraiškingai pasakodavo įvairias  istorijas.  

Kalbėdamas apie savo kūrybą Liudas Ruginis sakydavo, kad vos paėmęs į rankas kaltą užsimiršta, palieka visas problemas už dirbtuvių durų. „O kartais užtenka pažiūrėti į savo darbą, pabūti šalia jo, ir jau, žiūrėk, iškart pasijunti geriau, mintys praskaidrėja. Žinote, kaip sakoma: rask patinkantį darbą, ir tau niekada nereikės dirbti. Vadinasi, gyvenime nesu dirbęs jokio darbo, nes kūryba – lyg sielos atgaiva. Ji man ir duona, ir druska, ir svaigina, kaip šimtas gramų ruginės.“

Klastinga liga pasiglemžė mūsų brangaus ir svarbaus žmogaus gyvybę. Liūdime visi: artimi žmonės, draugai, kolegos. Liūdi meistro medinukai, kaltai…

 

Plungės rajono tautodailininkų vardu Zafira Leilionienė

Aldonos Kuprelytės nuotrauka

 

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
X