Gyvenimo kokybė slypi stubure
Kodėl gi gyvenimo kokybė slypi stubure? Stuburas yra labai svarbus žmogaus kūno organas. Tik dėl unikalios stuburo savybės būti tvirtu ir tuo pačiu lanksčiu mes galime išlaikyti vertikalią kūno padėtį bei judėti. Kita, ne mažiau svarbi, stuburo funkcija yra apsaugoti ir sudaryti optimalias funkcionavimo sąlygas gyvybiškai svarbiam organui – nugaros smegenims.
Esant pakitimams stubure, – netaisyklinga laikysena, tarpslankstelinių diskų pakitimai, uždegimai, traumos ir kt. – ne tik jaučiame skausmą, maudimą, „tirpimą“ nugaroje, bet šie ir kiti nemalonūs pojūčiai gali plisti į rankas, kojas, galvą ar net trikdyti vidaus organų darbą. Taip yra trikdoma mūsų kasdienė veikla, mažėja darbingumas, prastėja poilsis – nukenčia gyvenimo kokybė.
Spalio 16-oji yra Tarptautinė stuburo diena, kurią Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja paminėti kasmet. Jos tikslas – kuo plačiau ir geriau informuoti visuomenę apie įvairius galimus stuburo srities susirgimus ir funkcinius sutrikimus (patys dažniausi jų yra įvairaus pobūdžio skausmai), jų priežastis ir galimą profilaktiką. Šiai datai skirtais renginiais stengiamasi sužadinti kiekvieno piliečio supratimą, kad jis ir pats privalo rūpintis savo stuburo būkle. O įvairių sričių specialistai raginami labiau atkreipti dėmesį į šią vis dažniau pasitaikančią sveikatos sutrikimų rūšį.
Žmogaus stuburas – atraminė ašis, palaikanti kūną vertikalioje padėtyje. Jį dažniausiai sudaro 32 slanksteliai: 7 kaklo, 12 krūtinės, 5 juosmens, 5 kryžmens (suaugę tarpusavyje), 3‒4 uodegikaulio (suaugę tarpusavyje). Tarpusavyje slankstelius jungia tarpslanksteliniai diskai, raiščiai ir smulkūs facetiniai sąnariai. Stuburo slanksteliai sudaro kanalą, kuriame yra nugaros smegenys. Tai sudėtinga struktūra, kurios svarbiausia funkcija – apsaugoti nugaros smegenis ir perduoti apkrovą nuo galvos ir liemens link dubens. Per angas, susidarančias tarp slankstelių, išeina nugaros nervai. Jie savo atšakomis pasiekia kiekvieną kūno dalį. Prie stuburo tvirtinasi gausybė raumenų, kurie dalyvauja ne tik judant, bet ir laikant stuburą įvairiose padėtyse, o prie krūtininių slankstelių skersinių ataugų jungiasi šonkauliai. Būtent dėl stuburo konstrukcijos sudėtingumo yra dažni jo funkcijos sutrikimai ar susirgimai.
Kaklo, peties ir nugaros skausmas vargina įvairaus amžiaus abiejų lyčių, visų etninių grupių ir įvairių profesijų žmones. Nors skausmas yra gyvybiškai svarbus natūralus apsauginis biologinis veiksnys, normaliomis sąlygomis atliekantis fiziologinio apsaugos mechanizmo vaidmenį, dažnai besikartodamas jis labai pablogina asmens gyvenimo kokybę ir sumažina jo darbingumą. Tai viena iš dažniausių invalidumo priežasčių ir viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytoją. Su stuburu susiję skausmai užima antrą vietą pagal dažnumą pasaulyje (po galvos skausmų).
Yra teigiama, kad apie 90 proc. visų ligų susijusios su skausmu. Skirtingų autorių duomenimis, nuo 7 iki 64 proc. gyventojų skausmo pojūtį patiria reguliariai, o nuo 7,6 iki 45 proc. – kenčia dėl recidyvuojančio ar lėtinio skausmo. Stuburo sutrikimai yra skirstomi į degeneracinius, uždegiminius, trauminius, statinius, navikinius ir apima didelę susirgimų grupę.
Žmogaus kaulų-raumenų sistema nėra pritaikyta darbui ilgalaikėje statinėje sėdimoje ar stovimoje padėtyje. Priklausomai nuo kūno laikysenos krūvis tarpslenksteliniams stuburo diskams tenka skirtingas: gulint jis yra mažiausias, stovint jis padidėja apie 4 kartus, o pasilenkus ar sėdint – apie 6 kartus. Todėl dirbantiesiems dažnai pasitaiko galvos, kaklo, kaklo, pečių ir juosmens skausmų.
Tyrimais nustatyta, kad įvairūs nusiskundimai dėl kaklo, pečių ir rankos srities (skausmas, tirpimas, šalimas, sutrikę jutimai ir kt.) tiesiogiai priklauso nuo darbo valandų skaičiaus ir statinės kūno padėties. Nugaros ir kaklo skausmai gali pasireikšti labai anksti, netgi nuo 8–10 metų, ir ypač padažnėja paauglystėje. Kai kuriose studijose nurodoma, kad iki pilnametystės nugaros ir kaklo skausmus patiria nuo 30 iki 51 proc. vaikų bei paauglių.
VSB inf.
