Darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ dalyvių stažuotė Danijoje

Darbotvarkė „Tvari mokykla 2030“ skirta Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų įgyvendinimui Lietuvos mokyklose.  Anot Almanto Kulbio, darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ įgyvendinimą mūsų šalyje koordinuojančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Ekologijos ir menų poskyrio vadovo, mokykla yra puiki terpė skleistis tvarumo idėjoms, tvaresnėje aplinkoje vaikai ne tik geriau mokosi, bet ir daugiau laiko nori leisti mokykloje, jos pastate ar lauko erdvėse, o pokyčiai mokyklose gali tapti tvarumo iniciatyvomis gyvenviečių, miestų bendruomenėms. Šioje programoje dalyvauja keturios Plungės rajono švietimo įstaigos.

2025 m. gegužės 5-11 dienomis Darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ savivaldybių koordinatoriai ir mokyklų vadovai dalyvavo stažuotėje Danijos švietimo institucijose „Tvarumo inovacijos švietime: patirtys, praktikos ir galimybės Danijoje“. Į Daniją vyko darbotvarkės koordinatorė Plungės rajono savivaldybėje Kristina Valienė ir lopšelio-darželio „Nykštukas“ direktorė Violeta Einikienė.

Pirmąją stažuotės dieną apsilankėme Tarptautinėje Kopenhagos mokykloje, kurioje efektyviai funkcionuoja naujausios išmaniosios technologijos, apjungiančios mokyklos inžinerines sistemas,  integruotas tvarumo ugdymas kasdienėje veikloje. Mokymosi sistema panaši į mūsų, sužavėjo privalomas mokinių buvimas lauke ne mažiau kaip du kartus per dieną bei egzaminų laikymas pamokų metu natūralioje mokyklos aplinkoje. Taip pat turėjome galimybę susipažinti su Kopenhagos architektūra ir tvariais miesto sprendimais, padedančiais siekti klimatui neutralios ateities.    

Antrąją stažuotės dieną aplankėme „Den Grønne Friskole“, žaliąją mokyklą, kurioje tvarumas ir darnaus vystymosi tikslai yra mokymo programos pagrindas. Šioje mokykloje mokomasi projektų metodu mišraus amžiaus klasėmis, per metus įgyvendinami penki dideli projektai ir taip pasiekiamos būtinosios pagal vaiko amžių kompetencijos pasitelkiant bendradarbiavimo, kūrybiškumo ir kritinio mąstymo įgūdžius. Mokykla išsiskiria tuo, kad vaikai nevertinami pažymiais, nevykdomi testai ir egzaminai. Vėliau aplankėme Kopenhagos mokyklų bendruomeninių sodų asociaciją (dan. Københavns Skolehaver), kuri yra viena seniausių ir įtakingiausių tvaraus švietimo iniciatorių Danijoje. Lauko mokykla užima 30 hektarų plotą, valdo šešis miesto sodus, kuriuose kasmet daugiau beveik 4000 Kopenhagos vaikų per praktines veiklas mokosi apie gamtą, ekologiją ir tvarų maisto vartojimą. Kiekvienam programoje dalyvaujančiam vaikui skiriama nedidelė lysvė, taip ugdoma atsakomybė ir supratimas apie maisto kilmę. Vaikai mokosi apie kompostavimą, dirvožemio derlingumą, augalų priežiūrą ir rūpinasi vištomis. Sodininkystės veiklos integruojamos į mokyklų ugdymo programas, apimančias gamtos mokslus, aplinkosaugą ir sveiką gyvenseną. Sodai ugdo  bendruomeniškumą bei bendradarbiavimą tarp vaikų, mokytojų ir tėvų, stiprina socialinius įgūdžius, prisideda prie tvaraus miesto vystymosi, skatina biologinės įvairovės didinimo ir aplinkosaugos idėjų įgyvendinimą. Lauko mokykla iš dalies finansuojama savivaldybės lėšomis. Vėliau lankėmės tvarumo idėjomis alsuojančioje Freetown Christiania, žinomoje kaip sąmoningai įsikūrusi buvusioje karinės bazės teritorijoje anarchistinė bendruomenė bei  Kopenhagos botanikos sode.

Trečiąją dieną keliavome į Roskildės „Skolerne i Boserup“ – tai švietimo įstaiga, teikianti individualizuotą ugdymą vaikams ir jaunimui, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Ši mokykla siūlo įvairias programas, įskaitant dienos mokyklą, internatinę mokyklą ir specializuotas programas, skirtas mokiniams su autizmo spektro sutrikimais (ASF) ar ADHD. Mokykloje taikomas individualizuotas ugdymas, siekiama sukurti saugią ir vaiką palaikančią aplinką. Mokykla yra įsikūrusi šalia Boserup miško, daug laiko leidžiama lauke, taikoma gamtos terapija, kaniterapija. Mokiniai dalyvauja sodininkystės veiklose, rūpinasi gyvūnais (žirgai, avys, alpakos, kiaulės, triušiai, žąsys, vištos)  ir mokosi per praktinę patirtį. Mokykloje mokosi apie 40 mokinių, su jais dirba net 40 specialistų, taip užtikrinamas individualus ir savalaikis dėmesys kiekvienam mokiniui. Ugdymo įstaigoje didžiausias dėmesys skiriamas mokinių gyvenimo įgūdžių lavinimui, integracijai į visuomenę, savarankiškumo ugdymui.

Ketvirta, penkta ir šešta stažuotės dienos buvo skirtos pažinčiai su DNS (The Necessary Teacher Training College) koledžu, įsikūrusiu Ulfborge ir jame organizuojamai tarptautinei konferencijai „Peace and Justice 2025“. Šis koledžas nevalstybinis, pasižymintis netradiciniu požiūriu į mokytojų rengimą, veikiantis nuo 1972 metų. Koledžo filosofija neįprasta: švietimas tai veiksmas, o mokytojas yra pokyčių kūrėjas. Ketverių metų studijų metu studentai intensyviai keliauja po pasaulį, tyrinėja globalias aplinkosaugos ir darnaus vystymosi problemas, savanoriauja, analizuoja ir teikia rekomendacijas kaip spręsti konkrečias vietovės problemas. DNS yra kartu gyvenanti bendruomenė, kur studentai ir mokytojai dalijasi kasdieniu gyvenimu, atsakomybėmis, sprendimų priėmimu, taip ugdomas bendradarbiavimas, empatija ir atsakomybė. Susitikimų su bendruomene metu vyravo gilios diskusijos apie švietimo prasmes, pasaulinį sąmoningumą ir inovatyvų pedagogo vaidmenį šiandienos pasaulyje. Grožėjomės Šiaurės jūros pakrante bei nuostabiomis kopomis, sėmėmės tvarumo idėjų siekiant smėlio suvaldymo.

DNS koledžo teritorijoje veikia vėjo jėgainė. Šios jėgainės statybos prasidėjo 1975 metais susibūrus DNS koledžo mokytojams ir savanoriams. Per trejus metus 400 savanorių sukūrė ir pagamino visas vėjo jėgainės dalis – nuo stiebo iki stiklo pluošto menčių. Sėkmingo projekto inžineriniai planai buvo prieinami vėjo energetikos kompanijoms visame pasaulyje, nebuvo užpatentuoti. „Tvindkraft”  tapo judėjimo prieš atominę energetiką simboliu, įrodančiu, kad bendruomenės gali perimti svarbius energetikos klausimus į savo rankas. Jėgainės dabartinis galingumas – 1 MW, aukštis – 53 metrai. “Tvindkraft” jėgainės kūrėjai – mokyklos suburta bendruomenė – buvo gerokai pažengę laike, nes komercinės kompanijos tokio galingumo vėjo jėgainių projektus įgyvendina tik nuo 1985-ųjų metų. Vėjo jėgainė veikia iki šiol ir kiekvienais metais pagamina apie 500 MWh elektros energijos per metus.

Tarptautinės konferencijos „Peace and Justice 2025“, trukusios dvi dienas, metu klausėmės pranešimų, dalyvavome diskusijose bei kūrybinėse dirbtuvėse. STEAM sekcijoje kūrėme tvarius išmaniuosius namus TinkerCad programa ir iš antrinių žaliavų. Tai buvo ne tik konferencija, bet ir tikra patyriminio mokymosi šventė – su prasmingomis dirbtuvėmis ir diskusijomis.

Stažuotės metu patirta daug įspūdžių, pasisemta tvaraus gyvenimo idėjų ir supratimo, kad švietimas privalo būti ne tik veiksmingas, bet ir žmogiškas. Danija alsuoja tvarumu, kuris nėra tikslas, o labiau gyvenimo būdas. Tikiuosi, kad ši stažuotė įkvėps dar daugiau drąsos keisti švietimo sistemą iš vidaus ir suteiks drąsos tvarumo idėjoms rasti vietą mūsų mokyklose.

Darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ koordinatorė Plungės rajono savivaldybėje Kristina Valienė