Kalbėjimas su vaiku apie globą arba įvaikinimą – jautri, tačiau būtina tema. Atvirumas, pagarba ir nuoširdumas – svarbiausi principai, padedantys vaikui geriau suprasti savo gyvenimo situaciją, priimti ją ir jaustis saugiai naujoje aplinkoje. Globėjų ar įtėvių šeimose augantys vaikai dažnai susiduria su įvairiausiais jausmais – nuo nesaugumo, sumišimo iki kaltės ar liūdesio. Jie gali savęs klausti, kodėl gyvena ne su biologiniais tėvais, ar jie dėl to kalti ir ar jų kas nors iš viso nori. Todėl labai svarbu, kad su vaiku apie tai būtų kalbama jautriai, aiškiai ir suprantamai pagal jo amžių. Globos arba įvaikinimo fakto nuo vaiko slėpimas, informacijos vengimas tiek vaikui, tiek globėjams ar įtėviams laikui bėgant tik didina nesaugumo ir nepasitikėjimo vienas kitu jausmą.
Pokalbis su vaiku šia tema neturėtų būti vienkartinis, o tęstinis procesas. Pradėti jį galima nuo paprastų, vaiko amžiui suprantamų frazių: „Su mumis esi todėl, kad tavo tėvams buvo sunku tavimi rūpintis. Mes tave labai mylime.“ Svarbu nebijoti vaiko klausimų ir pripažinti, jei į kai kuriuos jums atsakyti sunku. Būtent nuoširdumas kuria pasitikėjimą. Svarbu pabrėžti, kad vaiko biologiniai tėvai ir toliau išlieka svarbūs. Globėjai ir įtėviai turėtų padėti vaikui puoselėti jo tapatybę, primindami, kad jausmai biologiniams tėvams, kad ir kokie jie bebūtų, yra natūralūs. Kartu svarbu ugdyti ryšį su nauja aplinka, suteikti vaikui stabilumą, saugumą: jam būtina žinoti, kad nėra vienas, nes šalia – mylintys bei pasiruošę jį priimti ir palaikyti žmonės.
Kaip kalbėti: patarimai globėjams ir įtėviams
Kuo mažesnis vaikas, tuo paprasčiau ir aiškiau kalbėkite, venkite sudėtingų terminų. Pavyzdžiui: „Tavo tėveliams buvo sunku tinkamai tavimi pasirūpinti, todėl tu gyveni pas mus. Mes tave labai mylime ir norime, kad jaustumeisi saugus.“
Vaikas gali užduoti netikėtų ar nemalonių klausimų. Svarbiausia – nemeluoti ir neapeiti temą. Jei nežinote atsakymo, geriau pasakykite: „Aš nežinau, bet galime kartu tai išsiaiškinti.“ Tai kuria pasitikėjimą ir rodo pagarbą vaiko jausmams.
Vaiko tėvai – svarbi jo tapatybės dalis, net jei jie ir negali juo pasirūpinti. Nereikėtų jų menkinti ar kaltinti. Galite sakyti: „Tavo tėvai tave myli, bet negalėjo tavimi pasirūpinti taip, kaip reikia.“ Vaikui svarbu žinoti, kad meilė tėvams yra natūrali.
Vaikas auga, keičiasi jo supratimas, emocijos. Todėl svarbu periodiškai grįžti prie temos, stebėti vaiko reakcijas ir jausmus. Būkite pasiruošę kalbėtis tiek, kiek jam reikės.
Leiskite vaikui liūdėti, pykti ar jaustis sumišusiam. Pasakykite: „Visi tavo jausmai yra svarbūs. Gali apie juos kalbėti, kada tik norėsi.“ Buvimas priimančioje aplinkoje padeda vaikui gyti emociškai.
Jei pastebite, kad vaikas sunkiai priima savo situaciją, kyla daug sudėtingų klausimų, nebijokite kreiptis į psichologą ar su vaiko globa ir įvaikinimu susijusius specialistus, kurie gali padėti rasti tinkamiausius žodžius bei sprendimus.
Atviras kalbėjimas apie globą ir įvaikinimą, Jūsų gebėjimas išklausyti vaiką, paaiškinti ir palaikyti padeda jam ne tik suprasti savo situaciją, bet ir augti jaučiantis vertinamam bei saugiam. Globos ar įvaikinimo situacijoje nuoširdus ir dažnas bendravimas yra raktas į vaiko gerovę.
Mieli straipsnio skaitytojai! Jei Jus sudomino ši tema, galbūt svarstote galimybę tapti vaiko globėjais, budinčiais globotojais ar įtėviais, mielai atsakysime į Jūsų klausimus. Mus galite rasti šiais kontaktais:
Plungės socialinių paslaugų centro
Globos centras
V. Mačernio g. 31, Plungė
Tel. +370 683 71 193
El. p. plungegimk@gmail.com
Facebook: Vaikai yra vaikai. Plungės rajonas