Agrifinai Einikytei – sveikinimai 102-ojo gimtadienio proga

Jau trečius metus iš eilės Žlibinų seniūnas Martynas Stančikas Savivaldybės vadovus kviečia į Drūkčius – kartu pasveikinti garbingo amžiaus sulaukusią šio kaimo gyventoją Agrifiną Einikytę. Pirmąjį kartą sukaktuvininkė aplankyta, kai šventė 100-ąjį gimtadienį, pernai Agrifina pasveikinta 101-ojo gimtadienio proga, o šiemet jai – jau 102-eji.

Garbingos sukakties proga Drūkčių kaimo gyventoją sveikino Plungės rajono savivaldybės vicemeras Žydrūnas Purauskis, Žlibinų seniūnas Martynas Stančikas ir Kantaučių kaimo bendruomenės „Kalnas“ pirmininkė Aušra Juškienė.

Agrifina Einikytė džiaugėsi atvykusiais svečiais, dėkojo už parodytą dėmesį ir kvietė visus paragauti gimtadienio torto. Kartu papasakojo apie savo kasdienybę, prisiminė jaunystės dienas. Paklausta, ką reikia daryti, kaip gyventi, kad tokio garbingo amžiaus sulauktum, senolė juokaudama atsakė: „Reikia vis pajudėti, vis kokį darbelį atlikti, kad neužsisėdėtum, nesustingtum. Jei vis dar esu, matyt, esu kažkam reikalinga. O kiek dar būsiu, niekas nežino. Bet juk Abraomas 120 metų nugyveno, ir mane nežinia, kiek Dievulis dar laikys.“

Garbingo amžiaus sulaukusi Agrifina visus stebina ne tik puikia išvaizda, bet ir gera atmintimi, linksmais pasakojimais, noru vieną ar kitą darbą padaryti, nuvažiuosi į atlaidus ar kokį renginį.

Agrifina Einikytė pasakojo, kad augo su penkiais broliais, kad anksti neteko tėvo. Tad gyvenimas nebuvo lengvas. Nuo mažens siuvo – šio amato išmoko iš savo tėvelio. Iš jo ir siuvimo mašiną perėmė, kuri iki šiol jos namuose stovi. O kadangi darbo turėjo, tai ir duonos užtekdavo. Aplinkiniai Agrifiną atsimena kaip puikią siuvėją, kaip labai darbščią, bendraujančią, pamaldžią ir visur pėstute lekiančią. Sveikata niekada nesiskundė – ir dabar jos medicininė kortelė plonytė. „O ir daktarai nelabai turi ką man pasakyti. Tik liepia daugiau vandens gerti“, – juokavo sukatuvininkė.

Senolė visą savo amžių praleido toje pačioje sodyboje Drūkčių kaime. Čia gimė, augo, gyveno, čia ir 102 metų sulaukė. Gyvena viena, pati krosnį pasikuria, pati ir valgyti pasigamina, laikraštį iš pašto dėžutės parsineša. Keletą kartą per savaitę ją aplanko ir globėjai – dukterėčios Rūtos ir Augenijaus Dajorų šeima. Atveža maisto, prineša malkų, kitus darbus nudirba. „Man patinka, kai žmogus užeina, kai yra su kuo pasikalbėti. Ypač dabar, kai lauke tamsu, šalta. Jau laukiu, kuomet diena pradės ilgėti. Šviesa ir šiluma visiems patinka“, – kalbėjo Drūkčių kaimo gyventoja.

Plungės rajono savivaldybės informacija