2025 metų apžvalga
Naujų metų pradžia – pats geriausias laikas suskaičiuoti praėjusiųjų metų „viščiukus“. 2025-ieji buvo tikrai sudėtingi, kupini iššūkių, bet rezultatai geri – padarėme tikrai daug ir tai džiugina.
Pradėsiu nuo to, dėl ko gyventojai dažniausiai kreipiasi ir turi daugiausiai lūkesčių. Tai – keliai, gatvės, šaligatviai. Skaičiai, kuriuos pateikia Vietos ūkio skyrius, rodo, kad gatvių tvarkymo projektai pernai stipriai pajudėjo tiek mieste, tiek rajone. Ir kad turėtas lėšas naudojome labai efektyviai – į susisiekimo infrastruktūrą investavome ne tik iš Kelių priežiūros ir plėtros programos gautus 2,8 milijono eurų, bet ir beveik 2 milijonus eurų Savivaldybės biudžeto lėšų.
Smagu, kad pavyko užbaigti Telšių gatvės rekonstrukciją. Planavom, kad 2025 metais baigsim, ir mums pavyko. Rezultatu džiaugiamės ir mes, ir gyventojai, nes atnaujinta ne tik itin prastos būklės buvusi važiuojamosios dalies danga – pasikeitė visa gatvė: apšvietimas, pėsčiųjų ir dviračių takai, lietaus nuotekų surinkimo sistema. Viskas padaryta labai kokybiškai. Pernai į Telšių gatvę investavom apie 450 tūkst. eurų, bendra projekto vertė 2,6 mln. eurų.
Tarp didesnių darbų – ir Kepyklos bei Pievų gatvių kapitalinis remontas. Asfaltavimo darbai baigti, o šiemet, kai leis orai, rangovas sutvarkys ir gerbūvį. Į šias gatveles investavome apie 430 tūkst. eurų, pasikeitimas ženklus, o pavasarį, kai viskas bus padaryta iki galo, džiaugsimės kur kas kokybiškesne infrastruktūra.
Daug darbų keliuose ir gatvėse padarėme ir atlikdami paprastąjį remontą. Tai mums leido Kelių įstatymo pataisos – dabar KPPP lėšas galime naudoti ne tik kapitaliniam, bet ir paprastajam remontui. Tai reiškia, kad su tomis pačiomis lėšomis galime padaryti kur kas daugiau. Pasinaudodami ta galimybe, padarėme daug gerų darbų. Buvome pažadėję, kad, pasibaigus sporto arenos statybos darbams, kai nebevažinės sunkusis transportas, sutvarkysime Mendeno gatvę. Sutvarkėme. Atnaujinome visą A. Jucio gatvės dangą. Dėkojame rangovui UAB „Plungės lagūna“, kad labai operatyviai išasfaltavo J. Tumo-Vaižganto gatvę. Planavome asfaltuoti tik nuo sankryžos su A. Jucio ir V. Mačernio gatvėmis iki sankryžos su Mozūrų ir A. Vaišvilos gatvėmis, tačiau pavyko padaryti daugiau – gatvė atnaujinta iki pat Sinagogų gatvės. Ačiū sakome ir gyventojams – už geranoriškumą ir supratingumą, kai dėl remonto kuriam laikui buvome uždarę pagrindinę miesto arteriją.
Kelius ir gatves tvarkėme ne tik mieste – kiekviena seniūnija taip pat gauna dalį KPPP lėšų ir taip pat atnaujina savo infrastruktūrą. Atliktų darbų sąrašas rodo, kad asfaltavimo darbai vyko visose seniūnijose: Kuliuose sutvarkyta Kumžaičių gatvė, Nausodžio seniūnijoje – Liepų, Tvenkinio gatvės, Paukštakių seniūnijos Šlečkų kaime – Pušyno gatvė, Šateikiuose – Parko gatvė, Žemaičių Kalvarijoje – Šašaičių gatvė, Babrungo seniūnijoje – Parko, Tilto gatvių ruožai, Žlibinų seniūnijoje Kantaučių kaime – Alyvų gatvė ir kt. Manau, visi matome, kad pernai gerindami kelių kokybę pajudėjome ypač efektyviai.
Planuodami kelių tvarkymo darbus, aktyviai bendradarbiaujame su nuolatiniu partneriu – Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Kasmet teikiame projektus ir prašome lėšų infrastruktūrai, susijusiai su pramone ir jos plėtra, tvarkyti. Džiugu, kad mūsų projektai vertinami puikiai, pernai, metų viduryje, gavome 638 tūkst. eurų Žaliajai gatvei Plateliuose asfaltuoti. Gatvė jau išasfaltuota ir tai – didelė dovana ne tik verslui, kurio Plateliuose turime tikrai daug ir stiprių (UAB „Platelių šilas“ patenka į daugiausiai mokesčių sumokančių rajono įmonių dešimtuką), bet ir gyventojams.
Investavome ir į šaligatvių atnaujinimą – sutvarkėme Laisvės, V. Mačernio, A. Jucio gatvių ir kitus šaligatvius. Keisdami jų dangą, atsižvelgėme į žmonių su negalia poreikius ir taikėme universalų dizainą. Žmonėms su vežimėliais įrengėme nuolydžius, turintiesiems regėjimo negalią – vedančiąją liniją. Stengėmės, kad kiekvienam būtų patogu ir pritaikyta.
Be kelių ir gatvių tvarkymo, vyko ir daug kitų darbų. Jau užsiminiau apie Plungės sporto kompleksą – jau beveik trejus metus džiaugiamės baseinu, o pernai pavyko užbaigti ir sporto salės statybą. Matome, kaip baseinas ir salė gražiai susiliejo į vientisą pastatą, ir tai yra vienas didžiausių per kelis pastaruosius dešimtmečius įgyvendintų projektų, kurio vertė apie 9,5 mln. eurų. Dėl šio projekto ir jo finansavimo kilo daug klausimų ir tikrai nesmagu pasakyti, jog Finansų ministerija neištesėjo pažado ir mūsų sporto arenai neskyrė 2 mln. eurų. Kad statybos nesustotų ir kad plungiškiai turėtų tokią salę, kokios tikrai yra nusipelnę, sutelkėme visas pajėgas, visus finansinius resursus ir darbus užbaigėme. Užbaigėme savo biudžeto pinigais. Ir tai labai svarbu – dabar turime visą kompleksą, sutvarkytą teritoriją, įrengtas parkavimo aikšteles. Tik laukiame, kada gausime komisijos leidimą sale naudotis, ir tikimės, jog ji visuomet bus pilna.
Puikią dovaną pernai gavo plungiškiai irkluotojai – pavasarį atidarytas Plungės irklavimo centras. Tai dar vienas puikus objektas prie Plungės jūros. Baigus statybas, čia sugrįžo ir tradicinė „Vikingų regata“.
Dar vienas naujas aktyviam laisvalaikiui skirtas objektas – šalia Akademiko Adolfo Jucio progimnazijos įrengta velotrasa. Jos populiarumas kalba pats už save – vaikų ir jaunimo pilna buvo dar net nebaigus statybų. Manau, šis objektas pasiteisins ne šimtu, o visu 1000 procentų. Ir tai, kad mūsų vaikai, jaunimas turi galimybę „išlįsti“ iš telefonų ir pajudėti, yra puiku. 2026 metų planuose – šalia velotrasos įrengti riedlenčių parką. Pernai daug investavome ir į lauko sporto aikštelių atnaujinimą. Liejome naujas dangas, dažėme linijas.
Džiaugiamės ne tik sporto objektais, bet ir savo sportininkais. Turime NKL žaidžiantį „Olimpą“, kuriam linkiu kuo didžiausios sėkmės, 4-ąją vietą I lygoje iškovojusius „Babrungo“ futbolininkus. Turime ir pasaulio čempioną – aštuoniolikmetį sportinių šokių šokėją Kristupą Mlinską, kuris kartu su partnere Liepa Rudnickaite pasaulio dešimties šokių čempionate jaunimo iki 21 metų kategorijoje iškovojo auksą.
Grįžtant prie statybų, būtina paminėti dar vieną stambų objektą, kurį pernai pavyko užbaigti, – Žemaitijos kadetų Kulių gimnazijos skyriaus pastatą. Mokyklą renovavęs rangovas – gana sudėtingas, bet nepaisant sunkumų ir iššūkių darbus pagaliau baigėme. Už šiam objektui skirtą ypatingą dėmesį ačiū sakau Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir Architektūros ir teritorijų planavimo skyriams. Savivaldybei darbai atsiėjo daugiau nei pusę milijono eurų, bet turime puikiai sutvarkytą gimnaziją – tiek viduje, tiek iš išorės. Be to, įgyvendinant šį projektą pavyko dvi bibliotekas – viešąją ir mokyklos – sujungti į vieną ir perkelti į renovuotas patalpas. Iš pradžių nuogąstavimų dėl to buvo, bet dabar akivaizdu, kad ir bibliotekos darbuotoja, ir lankytojai turi kur kas geresnes sąlygas, nei turėjo. Džiugu, kad tai vis dėlto buvo padaryta.
Savivaldybės tarybos nario, Vietos ūkio ir ekologijos komiteto pirmininko Gedimino Stonio iniciatyva pernai dėmesys skirtas ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Darbai buvo atliekami daugelyje lopšelių-darželių – pagerinta „Saulutės“, „Raudonkepuraitės“, „Vyturėlio“, „Pasakos“ būklė. Žinoma, visose šiose įstaigose dar yra ką tvarkyti, bet po truputį darome ir padarysime.
Dėl dviejų lopšelių-darželių – „Rūtelės“ ir „Raudonkepuraitės“ – pernai sulaukėme ypač gerų žinių: jų modernizavimui ir energijos suvartojimo efektyvumo didinimui lėšų skyrė Aplinkos ministerija. Ačiū Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjai Žanetai Vaitkuvienei, kad labai operatyviai sureagavo ir laiku pateikė paraiškas. Šalies mastu finansuojama 14 objektų, džiugu, kad iš jų – net trys mūsų pastatai. Jų modernizavimui gauname 2,3 mln. eurų ir tai – dideli pinigai. „Rūtelei“ – 1 mln. eurų, „Raudonkepuraitei“ – 900 tūkst. eurų. Trečiasis objektas – Žlibinų kultūros centras, kuriam skirta 400 tūkst. eurų. Visus šiuos pastatus turėsime sutvarkyti per dvejus metus. Džiaugiuosi, kad žengėme šį teisingą žingsnį, kurio dėka ženkliai pagerinsime tris objektus.
Pratęsiant kultūros temą, būtina akcentuoti, kad iš šios srities objektų 2025 metais didžiausio dėmesio sulaukė kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmų žirgynas, kuriame įgyvendinami projektai, sudarysiantys ženkliai geresnes sąlygas ir renginių organizatoriams, ir lankytojams. Dabar turime puikią salę, sutvarkytą vakarinį fligelį, kuris skirtas atlikėjams, o šiuo metu tvarkoma rytinė dalis, kuri bus skirta lankytojams. Antrame aukšte – kino salė, kurios Plungė neturi jau keletą dešimtmečių. Visa tai turėsime jau šiemet. Beliks pasistengti, kad žirgyno salė būtų užimta ne tik vasarą ar vykstant Mykolo Oginskio festivaliui, o visus metus. Ir kad tos gražios erdvės nuolat būtų gyvos. Vieno iš projektų vertė – 1,2 mln. eurų, kito – 1,5 mln. eurų. Abiem atvejais apie pusę sumos finansuoja ES.
Visa tai nevyktų, jei ne naujojo Žemaičių dailės muziejaus Roberto Šimkaus iniciatyvos. Džiaugiuosi jo veiklumu, praėjusią vasarą jo organizuota įspūdinga belgų menininko Arne Quinze stiklo instaliacijų paroda, kuri sulaukė išskirtinai didelio lankytojų skaičiaus. Tokie darbai neatsiranda čia ir dabar, juos reikia planuoti, reikia ruoštis ir, žinoma, reikia, kad tokie renginiai taptų tradicija.
Kitas labai svarbus praėjusiųjų metų renginys – regioninis forumas „Žemaitija 2035“,kurį organizavome kartu su buvusiu plungiškiu Giedriumi Surpliu. Sulaukėme ir gausaus dalyvių skaičiaus, ir centrinės valdžios dėmesio – lankėsi vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič, tuometinis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas ir kiti. Temos – regionų plėtra, ekonomika, švietimas – labai aktualios. Pirmasis forumas – geras stimulas tokių renginių tęstinumui. Nes taip įprasminama mūsų miesto svarba Lietuvos žemėlapyje – esame centras, kuriame, tęsiant kunigaikščio Mykolo Oginskio tradicijas, vystomos inovacijas, kuriami perspektyvos planai.
Dar vienas įspūdingas žirgyno salėje vykęs renginys – VI Petro Vyšniausko saksofonininkų konkursas, kurį organizuoja Plungės kultūros centras. Labai aukšto lygio konkursas, gausu dalyvių iš visos Lietuvos, o pabaigai – vyšnia ant torto – ypatinga dovana Plungei: nuostabus miuziklas „Peras Giuntas“, surinkęs anšlaginę žiūrovų salę. Kad Plungė galėjo džiaugtis tokio lygio renginiu, ačiū sakau Plungės garbės piliečiui profesoriui Petrui Vyšniauskui ir, žinoma, Plungės kultūros centro direktoriui Romui Matuliui.
Kalbant apie socialinę sritį, galime pasidžiaugti sėkmingai įgyvendinamais Grupinio gyvenimo namų, skirtų žmonės su proto ir psichikos sutrikimais, projektais. Dveji tokie namai jau veikia Rasytės ir Mendeno gatvėse. Trečiuosius UAB „Žibai“ baigia statyti Birutės gatvėje. Statybos jau baigtos, vyksta vidaus apdailos darbai. Šiemet šis pastatas taps namais 10-čiai žmonių. Praktika parodė, kad tokių namų poreikis yra ir kad žmonės juose mielai apsigyvena. Juolab kad ten pasirūpinama ir jų užimtumu – GGN gyventojai noriai lanko Plungės bendruomenės centre veikiančias socialines dirbtuves, kur realizuoja savo kūrybinius gebėjimus, o dar ir šiek tiek užsidirba. GGN suteikia galimybę žmonėms būti ne izoliuotiems, o drauge su kitais.
Didelis proveržis pasiektas ir Plungės ligoninėje. Viena stambiausių mūsų finansinių investicijų – ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus statyba. Bendra projekto sąmata – apie 1,5 mln. eurų. Viską darėme savo lėšomis, negaudami nei Sveikatos apsaugos ministerijos, nei kitų struktūrų paramos. Naujasis skyrius jau atidarytas, sąlygos pacientams ir medikams – nepalyginamai geresnės, nei buvo. Iš Kauno, Klaipėdos ir kitų didžiųjų ligoninių į Plungę atvykstantys medikai sako, kad didmiesčiai tokių sąlygų gali tik pavydėti. Be to, įvertinus padėtį, turėtą kovido laikotarpiu, pasirūpinta pacientų srautų atskyrimu – tai leidžia žmones apsaugoti nuo užkrečiamųjų ligų. Tam įrengti ir atskiri įėjimai, ir palatos.
Ligoninės iniciatyva Plungėje turime ir dar vieną naujovę – Savivaldybės tarybai leidus išnuomoti ligoninės patalpas, jose įsikūrė įmonė „Afidea“, kuri teikia branduolinio magnetinio rezonanso tyrimo paslaugą. Ligoninei tai nekainavo nė euro, o nauda didžiulė tiek medikams, tiek pacientams – plungiškiai, nelaukdami eilėse ir niekur nevažiuodami, gauna būtiną paslaugą. O iš ligoninės žmogų čia galima ir su lova atvežti. Tai mūsų medikams – papildoma galimybė greičiau ir tiksliau diagnozuoti ligas.
Kalbėdamas apie ligoninę, noriu paminėti ir įstaigos direktorių Remigijų Mažeiką, kurio intensyvus darbas duoda puikių rezultatų – matome ne tik atnaujintas erdves, bet ir atjaunėjusį medikų kolektyvą, fantastiškai dirbančius Reanimacijos ir anestezijos, Vidaus ligų ir neurologijos bei kitus skyrius, į Plungę atvykstančius stiprius konsultantus. Dėl to ir pacientų mūsų ligoninėje niekada netrūksta, o apie 20 proc. jų – atvykstantieji iš kitų miestų. Kad pacientams būtų patogiau, pernai atnaujinome privažiuojamąjį ligoninės kelią nuo J. Tumo-Vaižganto g. ir šaligatvį.
Džiugina Plungės autobusų parko projektas – bendrovė, pasinaudodama ES parama, savo parką atnaujins 6 naujais netaršiais elektriniais autobusais. Jau netrukus į Plungę atkeliaus du didesni ir keturi mažesni autobusai. Ir tai bus pirmas kartas, kai Plungės autobusų parkas išsyk įsigis tiek naujų transporto priemonių. Tai puiku, juolab kad naudojimasis viešuoju transportu po to, kai rajono ribose keleivius vežti pradėjome nemokamai, yra gerokai išaugęs. Tad dabar plungiškiai važinės ne tik veltui, bet ir neteršdami aplinkos. Už šį projektą esu dėkingas ir Plungės autobusų parko direktoriui Gintu Ordai, ir Savivaldybės administracijos patarėjui Arūnui Tamošauskui. Savivaldybės indėlis – apie 1 mln. eurų. Ir tai – investicija į tvarumą.
Dar vienas paminėjimo vertas dalykas – dalyvaujamasis biudžetas ir išskirtinai aktyvus plungiškių ir rajono gyventojų įsitraukimas balsuojant už pateiktas idėjas. Pernai įgyvendinome naujovę: siekdami skaidrumo ir objektyvumo, įvedėme elektroninį balsavimą. Nors baiminomės, kad aktyvumas sumažės, atvirkščiai, – jis išaugo. Dalyvaujamojo biudžeto lėšomis sutvarkyta Plungės jūros pakrantė ties „Saulės“ gimnazija, A. Vaišvilos gatvėje įrengta šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelė, Žlibinuose atnaujintas gyventojų labai mėgstamas Saulės takas, Glaudžiuose įrengta Žalioji aikštė, Žemaičių Kalvarijoje sutvarkyta šalia viešosios pirties esančio vandens telkinio pakrantė. Visi šie projektai – įrodymas, kaip gyventojų idėjos, iniciatyvumas ir aktyvumas gali keisti mūsų aplinką.
Žvelgiant į 2026 metus, būtina paminėti, kad pradėsime įgyvendinti visą eilę projektų, kuriuos finansuoja ES. Gerinsime Gandingos, Varkalių, Nausodžio ir Plungės piliakalnių prieinamumą lankytojams, Medelyno gatvėje bus rengiamas dviračių ir pėsčiųjų takas, Ramunių gatvė bus pirmoji mūsų rajone tapsianti dviračių ir pėsčiųjų gatve, taip pat tiesime dviračių ir pėsčiųjų taką link Prūsalių. Didelės apimties projektą įgyvendinsime Plateliuose – lankymui ir poilsiui pritaikysime ežero pakrantes Šeirės, Obelėlės poilsiavietėse. Įvertinant tai, kad Plateliams siekiame gauti kurortinės vietovės statusą ir kad Plungės turizmo ir informacijos centro bei pačių plateliškių dėka Plateliai gavo pasaulinio masto apdovanojimą – tapo nominacijos „Geriausias turizmo kaimas“ laimėtojais, šis pakrančių tvarkymo projektas ypač reikšmingas. Turime pateisinti mums suteiktą įvertinimą ir neužmigti ant laurų.
Džiugu, kad metus užbaigėme su geromis žiniomis iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dėl Plungės pramonės parko vystymo. Ekonomikos ir inovacijų viceministras Waldemar Urban pranešė, kad dėl Plungės pramonės parko pripažinimo valstybinės svarbos projektu ir dėl parko ribų nustatymo jau gauti suderinimai iš Finansų ministerijos. Artimiausiu metu mūsų projektas pasieks Vyriausybę ir jau netrukus tikimės turėti ir valstybinės svarbos projekto statusą, ir ribas. Ir tai bus reikšmingas žingsnis į priekį. Parko plotas – daugiau nei 100 ha, 27 procentus jau esame išpirkę. Tikimės, kad turėdami valstybinės svarbos projekto statusą, judėsime dar ryžtingiau ir sparčiau. Visiems aišku, kad gyvenimo kokybė kyla tik tose savivaldybėse, kurios turi stiprią gamybą, tos, kurios neturi, ritasi žemyn. Tad laukiame statuso ir galimybės tapti dar stipresnės gamybos miestu.
Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis
