Pagerbti Lietuvos ir Lenkijos politiniai ir visuomenės veikėjai – Stanislovas ir Gabrielius Narutavičiai

Rugsėjo 21–22 dienomis Plungės ir Telšių krašte lankėsi 42 lenkų delegacija, atvykusi į Žemaičių dailės muziejaus ir fondo „Pagalba lenkams Rytuose“ organizuotą konferenciją „Žemaičių žemės sūnūs broliai Narutavičiai: Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Stanislovas Narutavičius (1862–1932) ir pirmasis Lenkijos prezidentas Gabrielius Narutavičius (1865–1922)“.

Delegacijos tikslas taip pat buvo pagerbti minėtų Lietuvos ir Lenkijos politikos ir visuomenės veikėjų tėviškę Brėvikius, padėti gėlių ant Stanislovo Narutavičiaus ir jo šeimos kapo. Kaip kalbėjo atvykę svečiai, Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybių atkūrimo šimtmečio paminėjimas – gera proga prisiminti dvi iš Žemaitijos kilusias asmenybes: Stanislovą ir Gabrielių Narutavičius. Alsėdžiuose ir Brėvikiuose pagerbiant nusipelniusius kraštiečius, dalyvavo Plungės ir Telšių rajonų savivaldybių atstovai, sveikinimo kalbas pasakė šių rajonų merai – Audrius Klišonis ir Petras Kuizinas. Susirinkusiuosius taip pat pasveikino Narutavičių dvarelio šeimininkas Gediminas Šilinas, fondo „Pagalba lenkams Rytuose“ vicepirmininkė Joanna Zając.

Šeštadienį muziejuje vykusioje konferencijoje pranešimus apie iš Alsėdžių kilusius Lenkijos ir Lietuvos politinius veikėjus, Nepriklausomybės akto signatarą ir Lenkijos Respublikos prezidentą – Stanislovą ir Gabrielių Narutavičius, tapatybių skirtis, to meto visuomenės situaciją Lietuvoje ir Lenkijoje pranešimus skaitė mokslininkai iš Vilniaus universiteto ir Lietuvos istorijos instituto – prof. dr. Alfredas Bumblauskas, doc. dr. Eugenijus Saviščevas, dr. Rimantas Miknys, taip pat Balstogės universiteto, Varšuvos karališkosios pilies ir Ženevos lenkų bendruomenės atstovai – prof. habil. dr. Krzysztof Buchowski, dr. Krzysztof JabÅ‚onka, dr. StanisÅ‚aw Zawodnik.

Konferencijos rėmėjai – Plungės rajono savivaldybė ir fondas „Pagalba lenkams Rytuose“.

Žemaičių dailės muziejaus informacija Jūratės Motužienės nuotraukos