Pasaulinė dirvožemio diena. Sveikas dirvožemis – visuomenės ir ūkininkų bendras iššūkis
Gruodžio 5-ąją minima Pasaulinė dirvožemio diena. Tai proga prisiminti, kad dirvožemis, kuri mus maitina ir kuris yra pagrindinis žemės ūkio bei mūsų maisto resursas, susiduria su grėsmėmis. Nors ši problema nėra lengvai pastebima kasdienybėje, situacija blogėja: Lietuvoje dirvožemyje mažėja organinių medžiagų, erozija žemės ūkio teritorijose auga, o žemės ūkio veikla yra pagrindinis taršos nitratais šaltinis – tai kenkia tiek upėms, ežerams, tiek Baltijos jūrai.
Nematoma dirvožemio problema
Dirvožemio būklę sunku įvertinti plika akimi – degradacija vyksta lėtai, todėl ši tema dažnai nepatenka į viešas diskusijas. Nors būtent nuo sveiko dirvožemio priklauso ne tik ūkininkavimo ir aplinkos darnumas, ilgalaikis ūkių gyvybingumas, bet ir kokį maistą mes valgome.
Mokslo bendruomenė atkreipia dėmesį, kad dirvožemio būklės prastėjimas dažnai lieka nepastebėtas, nors jo reikšmė yra milžiniška. „Dirvožemio degradacija vyksta tyliai – kol nepamatome realių nuostolių ūkyje ar aplinkoje, atrodo, kad problemos nėra. Tačiau tai viena kritiškiausių grėsmių mūsų maisto tiekimui. Svarbu ir tai, kad apie šią problemą kalbama labai nedaug – mokyklose šiai temai skirta vos viena kita pamoka, universitetuose trūksta integracijos tarp programų, žiniasklaidoje ši tema paliečiama labai mažai “, – sako VšĮ Socialinių inovacijų instituto vykdomo švietimo apie dirvožemį projekto LOESS ekspertė Laima Nevinskaitė.
Kai dirvožemis praranda derlingumą, ūkininkai tai pajunta tik po kelerių metų, kai sumažėja derlius arba padidėja sąnaudos. O kartą prarastą dirvožemio sveikumą atkurti yra labai sudėtinga ir ilgaamžė užduotis.
Kodėl dirvožemis svarbus mums visiems?
Nesenai atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa atskleidė, jog didžioji dauguma žmonių mano, kad geras ūkininkas turi ne tik auginti kokybiškus produktus, bet ir saugoti gamtą – dirvožemį, vandenį, orą. Be to, 70 % respondentų teigia, kad jiems svarbu, jog maistas būtų kokybiškas ir maistingas, o 57 % – kad jis būtų sveikas.
Mokslinių tyrimų apžvalga atskleidė, kad intensyvus ūkininkavimas, kai dirvožemis nuolat ariamas, dažnai naudojami dideli trąšų ir pesticidų kiekiai, nesirūpinama dirvožemio sveikata ir tvarumu, gali lemti maisto kokybės prastėjimą – gali sumažėti vitaminų, mineralų kiekis arba atsirasti perteklinių, kenksmingų medžiagų likučių, pvz., nitratų.
JAV atliktas tyrimas taip pat rodo, kad daržovės, grūdai ir ankštiniai augalai, auginami dirvožemį tausojančiuose ūkiuose, vidutiniškai turi ženkliai didesnį vitaminų, mikroelementų ir bioaktyvių junginių kiekį, palyginti su analogiškais augalais iš intensyvių ūkių.
„Šie tyrimai patvirtina, kad jei dirvožemio būklė blogės, ilgainiui ūkininkams bus vis sudėtingiau užauginti sveiko ir visaverčio maisto“ – sako VšĮ „Baltijos aplinkos forumo“ aplinkosaugos ekspertas Justas Gulbinas.
Netinkamas tręšimas – tarša vandeniui
Remiantis visuomenės apklausa, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (55 %) didžiausią susirūpinimą kelia žemės ūkio poveikis vandens telkiniams – upėms ir ežerams, o 31 % apklaustųjų išreiškė susirūpinimą dėl Baltijos jūros būklės blogėjimo.
Netinkamai tręšiami laukai tampa taršos šaltiniu mūsų upėms, ežerams ir net Baltijos jūrai. Ne laiku paskleistos arba perteklinės trąšos didina vandens taršą – azotas ir fosforas skatina eutrofikaciją, vandens žydėjimą, žuvų ir kitų vandens gyvių žūtis. Baltijos jūra jau dabar yra viena labiausiai eutrofikuotų jūrų pasaulyje. Kiekviena papildoma maistinių medžiagų porcija, patekusi į ją, skatina dumblių žydėjimą, deguonies stygių ir vadinamųjų „negyvųjų zonų“ plėtimąsi. Šios zonos yra tiek prisotintos maistinių medžiagų, kad jose beveik nebegyvena žuvys ir kiti organizmai. Todėl net ir nedideli ūkio tręšimo nuostekiai tampa didele našta visai vandenų ekosistemai.
„Žemės ūkis turi pereiti prie tikslesnio ir atsakingesnio tręšimo: naudoti tik reikalingą trąšų kiekį, atsižvelgiant į dirvožemio analizės rezultatus bei oro sąlygas, vengti tręšimo netinkamu laiku, naudoti mažiau mineralinių trąšų. Tokie žingsniai padės saugoti dirvožemio derlingumą, sumažinti taršą ir apsaugoti vandens telkinius.“ – tvirtina J. Gulbinas.
Švelnėjančios žiemos kelia naujus iššūkius dirvožemio apsaugai
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje žiemos tampa vis trumpesnės ir švelnesnės. „Neturime ilgalaikio stabilaus įšalo, jo laikas trumpėja, sniego danga plonėja, dažnos atlydžio ir lietaus bangos. Dirvožemis lieka neapsaugotas nuo vandens erozijos, maistinės medžiagos lengviau išplaunamos“, – aiškina J. Gulbinas.
Tai reiškia, kad dirvožemio apsauga žiemą tampa viena svarbiausių užduočių. Mokslas ir praktika rodo vienareikšmį principą – žemė žiemą turi būti uždengta. Tam pasitarnauti gali augalų danga žiemą tarpiniai augalai, žieminiai javai, pasėlių liekanos (pvz., ražienos) ir pan.
„Taigi, važiuodami per šventes pas artimuosius, pasidairykime – jei matome plikus, suartus laukus, tai reiškia, kad žemė neapsaugota ir ypač jautri erozijai bei maistinių medžiagų išplovimui, o tai gali lemti spartų derlingumo praradimą ir aplinkos taršą“ – priduria J. Gulbinas.
Dirvožemio apsauga – kiekvieno mūsų rūpestis
Sveikas dirvožemis – tai pagrindinis veiksnys, padedantis užtikrinti kokybišką maistą, švarų vandenį ir sveiką aplinką. Pasaulinė dirvožemio diena primena, kad mūsų pasirinkimai šiandien lemia, kokioje aplinkoje gyvensime rytoj. Kiekvienas galime prisidėti prie dirvožemio tausojimo – rinkdamiesi vietinius ir tvariai auginamus maisto produktus, domėdamiesi, kaip jie užauginti, palaikydami ūkininkus, kurie laikosi aplinkai draugiškų praktikų.
Pranešimas parengtas įgyvendinant projektą „Klimato kaitos mažinimo advokacija žemės ūkyje“ finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra
