Piniginės socialinės paramos įstatymo naujovės

2012-01-06

 

     Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. gruodžio 1 d. priėmė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims į statymo pakeitimo į statymą, kuris į sigaliojo nuo 2012 m. sausio 1 dienos.
     Socialinės apsaugos ir darbo ministro D. Jankausko teigimu, svarbiausias su šiuo į statymu į sigaliojančių naujovių tikslas – padėti tiems žmonėms, kuriems išties labiausiai to reikia, suteikti jiems būtiną pagalbą. Griežtesnė tvarka, teikiant socialinę paramą, leis užtikrinti didesnę valstybės pagalbą tiems, kuriems labiausiai jos reikia.

                                            NAUJOVĖS

     • Piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa ir būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos) bus skiriama, į vertinus šeimos bendrų išlaidų pasiskirstymą ir narių skaičių. Tai yra, pirmam šeimos nariui ir vienam gyvenančiam žmogui socialinė pašalpa būtų kiek didesnė nei dabar, o kiekvienam paskesniam šeimos nariui ji būtų diferencijuojama. Atitinkamai būtų koreguojami kompensuojami naudingojo būsto ploto, karšto ir geriamojo vandens normatyvų dydžiai.
     • Bus skatinamas į sidarbinimas – į sidarbinus ilgalaikiams bedarbiams, jiems kurį laiką, t. y. pusei metų, bus paliekama dalis socialinės pašalpos.
     • Siekiant sumažinti galimybės piktnaudžiauti pinigine socialine parama, bus palaipsniui proporcingai mažinama socialinė pašalpa darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems žmonėms. Taip bus skatinama aktyviai ieškoti darbo, dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, visuomenei naudingoje veikloje, o nesitenkinti ilgalaike socialine parama.
     • Sudarytos lankstesnės sąlygos gauti socialinę paramą tiems, kuriems tikrai jos reikia: nepasiturintiems gyventojams nebereikėtų būti pusę metų registruotiems darbo biržoje, kad turėtų teisę ją gauti.
     • Teisę į būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas į gyja ir būstą nuomojantys žmonės. Tai būtų didelė pagalba ypač jaunoms šeimoms, dar neturinčioms nuosavo būsto. 
 
                                           Koks socialinės pašalpos dydis?

     1. Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį .

     2. Socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, į skaitant atvejus, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (į vaikiui) ar vaikams (į vaikiams), sudaro:
     • pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį ;
     • antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 80 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį ;
     • trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį . 

     3. Bendrai gyvenantiems asmenims papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 12 mėnesių iki į sidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį , bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu:
     • bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų į sidarbina ir dirba ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba dirba ne visą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
     • prieš į sidarbinimą asmenys buvo į siregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje į darbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta į statymo;
     • bendrai gyvenantys asmenys buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš į sidarbinimą;
     • kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (į vaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš socialinei pašalpai gauti nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą;
     • bendrai gyvenantys asmenys augina vaiką (į vaikį ) ar vaikus (į vaikius).
 
     4. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas, bet nedirbantis asmuo (išskyrus, kai nedirbama dėl į statyme nustatytų objektyvių priežasčių), socialinės pašalpos dydis yra mažinamas:
     • gaunančiam (gaunantiems) socialinę pašalpą nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 20 procentų;
     • gaunančiam (gaunantiems) socialinę pašalpą nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 30 procentų;
     • gaunančiam (gaunantiems) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vaiką (į vaikį ) ar vaikus (į vaikius), mažinamas 40 procentų; socialinė pašalpa vienam gyvenančiam asmeniui ir vaikų (į vaikių) neauginantiems bendrai gyvenantiems asmenims neskiriama.
Tačiau jeigu šie asmenys dirbo 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, į statyme numatyti socialinės pašalpos gavimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo.
 
                                           Koks kompensacijų dydis?

     Bendrai gyvenantiems asmenims / asmeniui kompensuojama:
     • išlaidų už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už nustatytą normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą, dalis, viršijanti 20 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;
     • išlaidų už geriamojo vandens kiekį , bet ne didesnį už normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų;
     • išlaidų už karštą vandenį , kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų.
 
     Daugiau informacijos apie piniginę socialinę paramą rasite Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams į statyme ( Žin., 2011,  Nr. 155-7353).
     Primename, kad Plungės rajono gyventojai dėl piniginės socialinės paramos gali kreiptis pagal gyvenamąją vietą į Socialinės paramos skyrių ar seniūniją.

Socialinės paramos skyriaus informacija

 

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.