Žemaičių dailės muziejuje – parodos „KALENDORIAI – BĖGANČIO LAIKO LIUDYTOJAI“ atidarymas

       Rugsėjo 5 d. 14 val. Žemaičių dailės muziejuje vyks parodos „KALENDORIAI – Bč–GANČIO LAIKO LIUDYTOJAI“ atidarymas. XIX–XX a. Lietuvos kalendorių paroda, skirta Oginskių ir Lauryno Ivinskio kultūriniam bendradarbiavimui atminti. Parodos organizatoriai – Žemaičių dailės muziejus, Žemaičių vyskupystės muziejus ir kolekcininkas VIDMANTAS STANIULIS. Atidaryme dalyvaus parodos rengėjai, o taip pat tyrinėtojai dr. ALBINA AUKSORIŪTč– iš Lietuvių kalbos instituto ir dr. TOMAS PETREIKIS iš Vilniaus universiteto, žinomas finansų analitikas, SEB banko prezidento patarėjas dr. GITANAS NAUSč–DA.

Anotacija

       Laurynas Rokas Ivinskis (1810–1881) – pedagogas, publicistas, vertėjas, liaudies švietėjas, pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas, Lietuvos augmenijos tyrinėtojas, kalbininkas. Dirbo Rietave, Joniškėlyje, mokytojavo įvairiuose Žemaitijos dvaruose. 1845 m. L. Ivinskis, jausdamas lietuviškos šviečiamosios ir lavinamosios spaudos stygių, parengė pirmojo lietuviško kalendoriaus rankraštį ir paprašė Rietavo kunigaikščio Irenėjaus Oginskio pagalbos jį išleidžiant. Kunigaikštis suteikė paskolą kalendoriaus leidimui. Pamečiui nuo 1846 m. iki 1864 m. (spaudos draudimo laikotarpiu tik 1878 m.) L. Ivinskis leido tūkstantiniais tiražais metskaitlius – pirmuosius lietuviškus periodinius leidinius. Švietėjo leisti kalendoriai tapo populiarūs ir skaitomi, jų dėka tauta tapo raštingesnė.  

       Irenėjaus Oginskio pakviestas į Rietavo dvarą, L. Ivinskis dirbo pradžios mokykloje, vėliau Liaudies ūkio mokykloje, garsėjusioje plačia ugdymo programa ir dėstomąja žemaičių kalba. Čia mokytojaudamas jis išugdė būrį apsišvietusių žemaičių. Tam tikra prasme jo mokiniais galima laikyti ir I. Oginskio sūnus Bogdaną ir Mykolą Oginskius. L. Ivinskio ir kunigaikščių Oginskių suartėjimas paskatino jų kūrybinę ir šviečiamą veiklą, padėjo vieni kietiems perprasti to meto visuomenės poreikius ir aktualijas, atvėrė galimybes bendriems projektams.

       Parodoje eksponuojami nuo XIX a. pradžios iki XX a. vidurio išleisti kalendoriai. Seniausi iš jų – išleisti dar XIX a. pirmojoje pusėje. Čia taip pat bus galimybė pamatyti Lauryno Ivinskio (1810–1881) leistų kalendorių, itin retų kontrafakcinių egzempliorių, tarpukaryje leistų reklaminių kalendorių pavyzdžių ir kt.

       Eksponuojami religinio turinio bei pasaulietiniai kalendoriai atskleidžia to meto Lietuvos raštijos situaciją, stebina formų ir turinio įvairove, ypač išspausdintieji tarpukaryje. XX a. pirmosios pusės pasaulietiniai kalendoriai buvo skirti įvairių socialinių sluoksnių bei interesų žmonėms: ūkininkams, kariškiams, fotografams, darbininkams, tarnautojams, studentams, moksleiviams, skautams, muzikantams, moterims, vyrams, besidomintiems astrologija, sveikata ir kt. Kai kurie vienuolynai, religinės draugijos taip pat turėjo savo kalendorius: jėzuitai, pranciškonai, marijonai; buvo leidžiami ir oficialūs bažnytiniai kalendoriai, skirti dvasininkams.

       Kalendoriai atskleidžia to meto Lietuvos raštijos situaciją, stebina formų ir turinio įvairove. Juose pateikiami patarimai, grožinė kūryba, adresai, skelbimai ir kitos naudingos žinios. Apie tai, jog šie leidiniai buvo vieni perkamiausių spaudinių, liudija ir kai kuriuose jų išlikę buvusių savininkų įrašai.

Renginio kuratorės dr. Jolanta Skurdauskienė ir Dalia Šimkutė.

Paroda veiks iki spalio 12 d.

Renginys nemokamas.

Žemaičių dailės muziejaus informacija