Su plateliškiais – apie galimybes tapti kurortine vietove

2024-02-09

Antradienį Platelių dvaro svirne surengtas pasitarimas, kurio metu kalbėta apie Platelių galimybes tapti kurortine vietove. Pasitarime dalyvavo Plungės rajono savivaldybės vadovai, Savivaldybės administracijos darbuotojai, plateliškiai paslaugų tiekėjai, vietos bendruomenės atstovai, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos, Plungės turizmo informacijos centro darbuotojai, plungiškiai verslininkai.

„Tapę kurortine vietove, Plateliai kartu taptų dar patrauklesni, nei yra. O ta trauka generuotų pajamas, tad naudos būtų visiems – ir paslaugas teikiantiems verslininkams, ir Savivaldybės biudžetui. Tačiau kad atitiktume visus reikalavimus ir gautume kurortinės vietovės statusą, turėsime sunešioti geležines klumpes. Kriterijų daug, bet, jei įveiksim, gerai bus visiems. O veikti tikrai yra ką – ir teritorijų planavimo dokumentus susitvarkyti, ir atrasti įstaigą, kuri Plateliuose teiktų medicininės reabilitacijos, sanatorinio gydymo paslaugas“, – kreipdamasis į susirinkusiuosius sakė Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis.

Dar viena gera žinia, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija į 2025–2028 metų planus yra įtraukusi tris mūsų rajono žvyrkelius: kelią į Babrungėnus (9 km), Žlibinai–Žarėnai (8 km) ir senąjį kelią į Telšius (atkarpą tarp Stanelių ir Paukštakių). „Tvarkant Babrungėnų kelią, šalia atsirastų ir dviračių takas, kuris sujungtų Plungę ir dviračių taką aplink Platelių ežerą. Ir tai būtų didelis pliusas tiek Plungei, tiek Plateliams. Juolab dabar, kai keliaujančiųjų dviračiais daugėja“, – sakė meras.

Apie augančius turistų srautus visame Plungės rajone pasakojo Plungės turizmo informacijos centro direktorė Sandra Kasmauskienė. Lyginant su 2018 metais, apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų skaičius išaugo nuo 36 iki 60. Nakvynių skaičiumi per 2023 metus, o jų užfiksuota daugiau nei 32 tūkst., gerokai lenkiame kitas turistų pamėgtas vietas – Ignaliną, Zarasus. Jų augimas, lyginant su 2022 m., – 35 proc. Vien liepos mėnesį mūsų apgyvendinimo įstaigose registruotos 6555 nakvynės. 24 proc. apsistojusiųjų – užsieniečiai, daugiausiai – iš Lenkijos, Latvijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Norvegijos.

Kiek kitokius turistų skaičius pateikia viešoji įstaiga „Keliauk Lietuvoje“, turistus fiksuojanti pagal mobiliuosius duomenis: 2023 metų sausio-rugpjūčio mėn. Plungės rajone užfiksuota 118 tūkst. turistų, liepą – 31 tūkst., su nakvyne – 10 tūkst. 2022 metų rodikliai – mažesni: liepą turistų – 15 tūkst., su nakvyne – 3 tūkst.

„Jei manęs kas klaustų, ar verta siekti kurortinės vietovės statuso, atsakyčiau: vienareikšmiškai – taip, nes tai ne tik statusas, bet ir žinomumas, galimybės, investicijos“, – sakė Turizmo informacijos centro vadovė.

Apie turistus, atvykstančius būtent į Platelius, pasakojo ŽNP Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Rovena Augustinė. Anot jos, kai žmonių klausiama, ar jie žino Žemaitijos nacionalinį parką, jie nežino, tačiau paklausus apie Platelius, kone visi sako, kad yra čia buvę. „Tai reiškia, kad Platelių ežeras turi potencialo. Kitas svarbus traukos centras – lankytinos vietos: jei 2023 metais visus mūsų muziejus aplankė 46 tūkst. žmonių, tai vien Šaltojo karo muziejų – 32 tūkst.“, – pasakojo skyriaus vedėja.

Populiarūs ir pažintiniai bei dviračių takai, kurių ŽNP turi 13. Mėgstamiausi – dviračių takas aplink ežerą ir Šeirės takas. Automatinė lankytojų skaičiavimo sistema užfiksavo, kad šiuose dviejuose objektuose per 2023 metus apsilankė 41 tūkst. žmonių, Siberijos apžvalgos bokšte – 19 tūkst., Platelių ežero apžvalgos aikštelėje – 47 tūkst. 25 tūkst. turistų buvo apsistoję kaimo turizmo sodybose, 18 tūkst. – stovyklavietėse, 19 tūkst. – kitose apgyvendinimo įstaigose. Bendras ŽNP lankytojų skaičius – 136 tūkstančiai.

Platelių seniūnas Robertas Šimkus akcentavo, kad dalį kurortinei vietovei reikiamos infrastruktūros Plateliai jau turi, bet dar daug ko trūksta. Vienas opiausių klausimų – asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas. Dar – paplūdimys, kempingas ir kt. Anot seniūno, kurortinės vietovės statusas duotų daug naudos – ekonominės, socialinės, identiteto įtvirtinimo, rajono įvaizdžio gerinimo ir t. t.

Preliminariais duomenimis, kurortinė vietovė apglėbtų visą Platelių ežerą, į žemėlapį stengtasi įtraukti kuo daugiau lankytinų vietų, apgyvendinimo, maitinimo įstaigų. Plotas 3800 ha, iš kurių 44 proc. – miškas, 41 proc. – vanduo, 10 proc. – dirbama žemė, 5 proc. – užstatyta teritorija. Turistams pritaikytą infrastruktūrą planuojama sukurti Obelėlės ir Šeirės stovyklavietėse.

Kada to statuso jau galima tikėtis? Pasak Platelių seniūno, yra sukurta darbo grupė, kuri pamažu judina su kurortinės vietovės statusu susijusius reikalus. Kaip sparčiai pavyks įvykdyti keliamus reikalavimus, nežinia. Pavyzdžiui, Kauno rajonas (Zapyškis, Kulautuva, Kačerginė) statuso siekė 12 metų.

Plungės rajono savivaldybės informacija

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.