ROTAVIRUSINĖ INFEKCIJA

2011-01-14

 

 

Rotavirusinė infekcija (rotovirusas, rota virusas) – tai virusinė žarnyno infekcija, pasireiÅ¡kianti vėmimu, karÅ¡čiavimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija.
Å iai infekcijai būdingas sezoniÅ¡kumas, pasireiÅ¡kiantis sergamumo pakilimu Å¡altuoju metų laiku. Lietuvoje sergamumo padidėjimas kasmet stebimas gruodžio – balandžio mėnesiais. Tačiau susirgimai rotavirusine infekcija registruojami iÅ¡tisus metus. Dažniausiai registruojami pavieniai infekcijų atvejai, nors sezoninio infekcijos plitimo metu registruojami protrūkiai Å¡eimose bei vaikų kolektyvuose.

Rotavirusinė infekcija (RVI) paplitusi visame pasaulyje. Didesnis sergamumas ir mirÅ¡tamumas registruojamas besivystančiose Å¡alyse. Dažniausiai rotavirusų sukelta infekcija serga jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. Nors rečiau, tačiau gali sirgti ir senyvo amžiaus žmonės, suaugę asmenys, kurių nusilpusi imuninė sistema. Sunkiausiomis ligos formomis pirmą kartą serga kūdikiai ir  maži vaikai. Vyresni vaikai ir suaugę asmenys gali sirgti ir pakartotinai, tačiau lengvesnėmis formomis arba be klinikinių ligos požymių.
Lietuvoje didžiausi sergamumo RVI rodikliai yra iki 2 metų amžiaus vaikų grupėje, vyresni vaikai ir suaugusieji asmenys serga žymiai rečiau.

Ligos sukėlėjas:

Infekciją sukelia rato formos virusai – rotavirusai. Jie santykinai atsparūs iÅ¡orinėje aplinkoje. Esant 4 – 20 laipsnių temperatūrai, jie iÅ¡lieka gyvybingi kelis mėnesius. Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems Å¡velnaus poveikio plovikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis medžiagomis, virinant.
Rotavirusai labai dideliais kiekiais iÅ¡skiriami su sergančiojo iÅ¡matomis, o tam, kad užsikrėstume, pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas iÅ¡skiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniÅ¡kai 4 – 6 dienas. Todėl rotavirusų atsparumas iÅ¡orinėje aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė sudaro prielaidas plačiam jų paplitimui visuomenėje.

Kaip užsikrečiama?
 
Rotavirusinės infekcijos Å¡altinis – sergantis žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Nuo gyvūnų RVI neužsikrečiama, nes tarp jų cirkuliuojančių virusų padermės žmogui nepavojingos.
Rotavirusais užsikrečiama per burną. Pagrindinis RVI rizikos veiksnys – užterÅ¡tos rankos. Kadangi virusai ilgą laiką gali iÅ¡likti gyvybingi aplinkoje, todėl jie gali plisti per įvairius daiktus, kuriuos vaikai gali įsidėti į burną.
Rotavirusine infekcija galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas neÅ¡variomis rankomis. Tačiau tai dažniausiai maistas, vartojamas be papildomo apdorojimo Å¡iluma, pavyzdžiui, sumuÅ¡tiniai, miÅ¡rainės.
Vaikų kolektyvuose vaikai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji paprastai užsikrečia Å¡eimose nuo mažų vaikų. Asmenys, sergantys besimptome ligos forma, kelia epidemiologinį pavojų, jei namuose ar kolektyve neužtikrinama nuolatinė rankų higiena.

Simptomai:

IÅ¡matų pakitimai
Pilvo skausmas
Pykinimas
KarÅ¡čiavimas
Viduriavimas
Vėmimas

Ligos eiga:

Pirmieji ligos simptomai pasireiÅ¡kia po 24 – 72 valandų po užsikrėtimo. Lengvos ligos formos retai iÅ¡aiÅ¡kinamos. Dažnesnės vidutinio sunkumo formos. Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Vemiama 3 – 4 kartus per parą. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti. Viduriuojama dažnai, net iki 20 kartų per parą, iÅ¡matos skystos arba pusiau skystos. Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei vėmimas. Ligos pradžioje skauda pilvą. Vaikams gali būti ir lengvų virÅ¡utinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 procentai ligonių karÅ¡čiuoja. KarÅ¡čiavimas gali būti labai įvairus: nuo subfebrilaus iki labai aukÅ¡to ir trunka iki 3-4 dienų. Laikinai gali sutrikti pieno ir jo produktų virÅ¡kinimas. Viduriuojant ir vemiant netenkama daug vandens ir druskų, t.y. sutrinka elektrolitų balansas. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.
Kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus kliniÅ¡kai pasireiÅ¡kiantys susirgimai reti, nes jie gauna motinos antikūnus kartu su motinos pienu. Todėl būdingi simptomai gali nepasireikÅ¡ti, tačiau jie su iÅ¡matomis į aplinką iÅ¡skiria didelius viruso kiekius.

Komplikacijos:

Kadangi maži vaikai asmeninės higienos įgūdžių neturi, todėl užsikrėsti ir susirgti RVI jie gali keletą kartų.
Persirgus rotovirusine infekcija iÅ¡sivysto ilgalaikis imunitetas sunkios formos susirgimui. Susirgus pakartotinai klinikiniai ligos požymiai ir simptomai būna žymiai lengvesni.
Imunitetas susilpnėja senyvame amžiuje, dėl to užsikrėtus senyvo amžiaus asmenims gali iÅ¡sivystyti sunkios ligos formos.
Rotavirusas – daugiausia žarnyne parazituojantis virusas ir sukeliantis skrandžio bei žarnų uždegimą – gastroenteritą.

Tyrimai:

Tik pagal ligos požymius rotavirusinės infekcijos diagnozuoti negalima, nes viduriavimus sukelia ir kiti virusai bei bakterijos. Diagnostikai svarbūs laboratoriniai tyrimai, todėl reikia kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų diagnozę ir paskirtų tinkamą gydymą.

Medikamentinis gydymas:

Pagrindinis gydymosi principas – subalansuoti ir palaikyti organizmo skysčių pusiausvyrą. Ligonis turi laikytis lengvai virÅ¡kinamo maisto dietos (geriausia vandenyje virtos kruopų koÅ¡ės be jokių priedų), gausiai gerti skysčių (vaikui – 1,5-2 litrus, suaugusiam – 2,5-3 litrus per dieną).
Elektrolitų balansui atstatyti tinka negazuotas, lengvai sūraus skonio mineralinis vanduo. Tuo metu Å¡viežių vaisių sulčių ar gėrimų reiktų vengti. Siekiant iÅ¡vengti dehidracijos dar naudojami druskos tirpalai, o žarnyno florai gerinti ir atstatyti rekomenduojama vartoti probiotikus.
 
Profilaktika:

• Patikimiausia specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika – skiepijimai rotavirusine vakcina.

• Nespecifinėmis profilaktikos priemonėmis galima sumažinti rotavirusų plitimą vaikų kolektyvuose ir Å¡eimose:

Parengė Oresta Gerulskienė
Savivaldybės gydytoja

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.