Posėdžiavo Plungės pramonės parko plėtros plano rengimo darbo grupė

Plungės pramonės parko (PPP) plėtros plano rengimo darbo grupė, kurios pirmininkas yra Savivaldybės meras Audrius Klišonis, rinkosi į trečiąjį posėdį.

Šio posėdžio metu pasidalyta įžvalgomis, kilusiomis po vizito į Alytaus pramonės parką, aptarta, kurie procesai juda sparčiai, kas gali užtrukti, kas galėtų pritraukti investuotojus ir  pagreitinti jų atėjimą, kas mūsų Pramonės parke turėtų vykdyti operatoriaus funkciją, nutarta pasidomėti Lenkijos pramonės parkais.

Pasitarime, be Savivaldybės mero Audriaus Klišonio, dalyvavo Savivaldybės administracijos direktorius Dalius Pečiulis, administracijos patarėjas Arūnas Tamošauskas, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Vaitkuvienė, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys, Savivaldybės tarybos narys Gediminas Stonys. Nuotoliu jungėsi PPP plėtros planą rengiančios įmonės „Concursum“ direktorė Dalia Dubovskė, Savivaldybės tarybos nariai Algirdas Pečiulis ir Adomas Zamulskis, Turto skyriaus vedėja Živilė Bieliauskienė, Plungės verslo centro direktorius Tadas Mockevičius.

Kaip minėjo „Concursum“ vadovė Dalia Dobovskė, ilgiausiai užtrukti galintys procesai – sklypų išpirkimas, teritorijos aprūpinimas elektros galia, teritorijos geologiniai tyrimai (ir išdurpinimas, jei būtų rasta durpių). Pasak mero Audriaus Klišonio, elektros galios klausimas jau sprendžiamas – numatyta „Odos“ transformatorių pastotės plėtra; iš 100,4 ha teritorijos 27 ha jau išpirkti, rugsėjį, Savivaldybės tarybai pritarus, bus išpirkti dar 7 ha. Geologiniai tyrimai, kaip sakė architektas Tomas Jocys, jau atlikti – padaryta 11 gręžinių ir tik viename, kuris yra kraštinis ir arčiausiai gyvenvietės, rasta durpių. Taigi ir išdurpinimas rūpesčių neturėtų kelti.

Pasak Dalios Dubovskės, Alytaus pramonės parke vidutinis sklypas yra 1,37 ha. Jei analogiškai būtų ir pas mus, tai 100,4 ha plote įsikurtų 73 investuotojai. Mero teigimu, labiausiai, žinoma, norėtųsi, kad kurtųsi stambūs investuotojai, bet neatsisakoma ir smulkesnių, kurie sukurs 50 ar 100 darbo vietų. Jie mobilesni, atsparesni krizėms. Svarbiausi kriterijai – netarši pramonė, kuo aukštesnė pridedamoji vertė, atlyginimų dydis.

Diskutuojant apie motyvus, kurie galėtų paspartinti investuotojų atėjimą, akcentuota infrastruktūra: gatvės ir keliai, komunikacijų tinklai, pakankama elektros galia. Kadangi Alytaus pramonės parkas kūrėsi buvusioje pramoninėje teritorijoje, ten visa tai jau buvo. Pas mus šis klausimas jau taip pat pajudėjęs – pasak architekto Tomo Jocio, preliminarus inžinerinis koridorius jau numatytas, be to, gavus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimą, bus pradėtas rengti PPP teritorijos detalusis planas, kuriame bus numatyta ir inžinerinė infrastruktūra, ir geležinkelio vėžė, ir užstatymas, žalieji plotai. Šis planas, tikėtina, bus parengtas per 2027 metus.

Aptartas ir Alytaus savivaldybės sumanymas Pramonės parke savo lėšomis statyti vadinamąjį HUB‘ą – 4 000 kv. m ploto pastatą, kuriame kuriasi įmonės, nenorinčios pačios investuoti į statybas. Pasak Savivaldybės architekto, statyti HUB‘ą nežinant, kas bus investuotojai ir kokie jų lūkesčiai, gana rizikinga. Nes tai brangu, be to, kiekviena gamykla turi savų poreikių. Gal patraukliau būtų turėti parengtą tipinio pastato projektą su statybos leidimu. Tam pritarė ir Dalia Dobovskė, sakydama, kad statybos pagal tipinį projektą – ir greitesnės, ir kuriančios gražesnį vizualinį vaizdą.

Investuotojams bus aktualus ir specialistų rengimo klausimas. Tad ir šio pasitarimo metu svarstyta, kokie veiksmai padėtų Plungės technologijų ir verslo mokyklai būti arčiau pramonės parko, kad joje būtų galima organizuoti trumpuosius kursus ir rengti būtent tuos specialistus, kurie reikalingi vienai ar kitai besikuriančiai pramonės įmonei. Pasak mero Audriaus Klišonio, šiuo klausimu reikia kalbėti ne tik su Plungės TVM, bet ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Greitai ir čia pat, Plungėje, ruošiami specialistai – didelis privalumas pritraukiant investuotojus.

Svarstytas ir operatoriaus samdymo klausimas. Nutarta – kol vyksta parengiamieji darbai, visus su Plungės pramonės parko kūrimu susijusius darbus vykdys ne samdytas operatorius, o Savivaldybės administracijos darbuotojai. Be to, nutarta artimiausiu metu rengti susitikimą, kurio metu būtų kalbama apie darbuotojus – kiek jų turime, ar greitai galėtume juos paruošti ir kaip tam pasirengti. Dalia Dubovskė įsipareigojo pasidomėti, kaip analogiški pramonės parkai veikia kaimyninės Lenkijos regioninėse savivaldybėse.

Plungės rajono savivaldybės informacija